Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VYTAUTAS RADÞVILAS<br />
140<br />
klibino iðtisa virtinë gnostiniø (istorinëje<br />
literatûroje daþniausiai vadinamø<br />
„burþuazinëmis“) revoliucijø. Ðios raidos<br />
kulminacija, ko gero, buvo kruvinieji<br />
XVIII a. pabaigos Prancûzijos revoliucijos<br />
ávykiai, ið esmës pakeitæ Europos<br />
dvasiná ir politiná veidà. Ko gero, kaip<br />
tik tada pirmà kartà iðkilo ir visapusiðko<br />
Katalikø baþnyèios atsinaujinimo<br />
klausimas, o su juo – pamatinë „tradicionalizmo-modernizmo“<br />
dilema.<br />
Apibûdinimas „visapusiðkas“ èia nëra<br />
atsitiktinis – juo norima pabrëþti, kaip<br />
smarkiai pasikeitë krikðèionybës ir, konkreèiai,<br />
katalikybës padëtis XVIII a. pabaigoje<br />
4 . Ðá skirtumà galbût lengviausia<br />
suvokti prisiminus, kad visos ankstesnës<br />
dogminës ir organizacinës Baþnyèios reformos,<br />
net ir labai didelës, ið esmës visada<br />
buvo dalinës tuo poþiûriu, jog paprastai<br />
apsiribodavo jos vidaus gyvenimo<br />
reikalais ir nepaliesdavo pasaulëþiûriniø<br />
katalikybës pagrindø. Tai visai suprantama,<br />
nes ilgu Baþnyèios istorijos<br />
tarpsniu buvo sunku net ásivaizduoti,<br />
kad kada nors galëtø iðkilti jos buvimo ar<br />
nebuvimo klausimas. Pasibaigus Baþnyèios<br />
persekiojimams senovës Romoje,<br />
daugelá amþiø paprasèiausiai nebuvo nei<br />
rimtesnës idëjinës-pasaulëþiûrinës alternatyvos<br />
krikðèioniðkajai pasaulio sampratai,<br />
nei átakingø socialiniø ir politiniø<br />
jëgø, sàmoningai pasiryþusiø nuðluoti<br />
krikðèionybæ nuo þemës pavirðiaus. Taèiau<br />
XVIII a. ir XIX a. sandûroje iðryðkëjusiø<br />
permainø visose Europos gyvenimo<br />
srityse pobûdis ir mastas leidþia ávairiø<br />
srièiø tyrinëtojams apibûdinti ðá<br />
tarpsná ne kaip „eiliniø“ pokyèiø metà, o<br />
kaip prasidedantá paradigminá istorijos<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
lûþá 5 . Ðis lûþis, suprantama, ávyko ne akimirksniu<br />
ir ne ið karto atsiskleidë ilgalaikiai<br />
jo padariniai. Vienas svarbiausiø ið<br />
jø daugelyje istoriniø darbø 6 tapatinamas<br />
su epochiniu Vakarø istorijos ávykiu<br />
– jos tæstinumo nutraukimu bei visos<br />
mûsø kultûros tradicijos pertrûkiu. Ðis<br />
„trûkis“ katalikybei neþadëjo nieko gero:<br />
ne be pagrindo XIX a. vadinamas vienu<br />
„juodþiausiø“ jos istorijos tarpsniø. Nors<br />
ðiame ðimtmetyje, praslinkus Prancûzijos<br />
revoliucijos audroms, Katalikø baþnyèios<br />
socialinë ir politinë padëtis <strong>kur</strong>iam laikui<br />
kiek stabilizavosi ir ið paþiûros gal net<br />
pagerëjo, ðis pagerëjimas buvo sàlygiðkas<br />
bei trumpalaikis (tereikia prisiminti,<br />
kokiomis sàlygomis buvo ið dalies at<strong>kur</strong>tas<br />
jos statusas Napoleono I valdomoje<br />
Prancûzijoje) ir – kaip <strong>gali</strong>ausiai paaiðkëjo<br />
vëliau – veikiau tariamas negu tikras.<br />
Katalikybës padëtis buvo nepavydëtina<br />
ir intelektualiniu poþiûriu. „Paþangi“<br />
mokslinë ir filosofinë jos kritika buvo tæsiama<br />
su neslopstanèiu ákarðèiu, be to,<br />
katalikiðkoji teologija bei filosofija tapo<br />
smarkiai izoliuotos ir marginalizuotos –<br />
jos tarsi atsidûrë vyraujanèiø to meto Europos<br />
màstymo <strong>ten</strong>dencijø nuoðalëje 7 .<br />
Ðios vis labiau ryðkëjusios socialinio ir intelektualinio<br />
katalikybës nuosmukio <strong>ten</strong>dencijos<br />
nesustabdë ir mëginimai jà atnaujinti,<br />
<strong>kur</strong>iø tuo laikotarpiu ið tiesø bûta.<br />
Katalikybës gaivinimo pradþia, ko gero,<br />
reikëtø laikyti romantinæ jos apologijà<br />
dar XVIII a. pabaigoje skelbtuose literatûriniuose<br />
ir publicistiniuose J. de Maistre’o,<br />
L. G. Bonaldo, F. Chateaubriand’o<br />
kûriniuose. Reikðmingu ðiø pastangø tæsiniu<br />
laikytina plati reformatoriðka popieþiaus<br />
Leono XIII veikla. Taèiau mëgi-