20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

VYTAUTAS RADÞVILAS<br />

140<br />

klibino iðtisa virtinë gnostiniø (istorinëje<br />

literatûroje daþniausiai vadinamø<br />

„burþuazinëmis“) revoliucijø. Ðios raidos<br />

kulminacija, ko gero, buvo kruvinieji<br />

XVIII a. pabaigos Prancûzijos revoliucijos<br />

ávykiai, ið esmës pakeitæ Europos<br />

dvasiná ir politiná veidà. Ko gero, kaip<br />

tik tada pirmà kartà iðkilo ir visapusiðko<br />

Katalikø baþnyèios atsinaujinimo<br />

klausimas, o su juo – pamatinë „tradicionalizmo-modernizmo“<br />

dilema.<br />

Apibûdinimas „visapusiðkas“ èia nëra<br />

atsitiktinis – juo norima pabrëþti, kaip<br />

smarkiai pasikeitë krikðèionybës ir, konkreèiai,<br />

katalikybës padëtis XVIII a. pabaigoje<br />

4 . Ðá skirtumà galbût lengviausia<br />

suvokti prisiminus, kad visos ankstesnës<br />

dogminës ir organizacinës Baþnyèios reformos,<br />

net ir labai didelës, ið esmës visada<br />

buvo dalinës tuo poþiûriu, jog paprastai<br />

apsiribodavo jos vidaus gyvenimo<br />

reikalais ir nepaliesdavo pasaulëþiûriniø<br />

katalikybës pagrindø. Tai visai suprantama,<br />

nes ilgu Baþnyèios istorijos<br />

tarpsniu buvo sunku net ásivaizduoti,<br />

kad kada nors galëtø iðkilti jos buvimo ar<br />

nebuvimo klausimas. Pasibaigus Baþnyèios<br />

persekiojimams senovës Romoje,<br />

daugelá amþiø paprasèiausiai nebuvo nei<br />

rimtesnës idëjinës-pasaulëþiûrinës alternatyvos<br />

krikðèioniðkajai pasaulio sampratai,<br />

nei átakingø socialiniø ir politiniø<br />

jëgø, sàmoningai pasiryþusiø nuðluoti<br />

krikðèionybæ nuo þemës pavirðiaus. Taèiau<br />

XVIII a. ir XIX a. sandûroje iðryðkëjusiø<br />

permainø visose Europos gyvenimo<br />

srityse pobûdis ir mastas leidþia ávairiø<br />

srièiø tyrinëtojams apibûdinti ðá<br />

tarpsná ne kaip „eiliniø“ pokyèiø metà, o<br />

kaip prasidedantá paradigminá istorijos<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

lûþá 5 . Ðis lûþis, suprantama, ávyko ne akimirksniu<br />

ir ne ið karto atsiskleidë ilgalaikiai<br />

jo padariniai. Vienas svarbiausiø ið<br />

jø daugelyje istoriniø darbø 6 tapatinamas<br />

su epochiniu Vakarø istorijos ávykiu<br />

– jos tæstinumo nutraukimu bei visos<br />

mûsø kultûros tradicijos pertrûkiu. Ðis<br />

„trûkis“ katalikybei neþadëjo nieko gero:<br />

ne be pagrindo XIX a. vadinamas vienu<br />

„juodþiausiø“ jos istorijos tarpsniø. Nors<br />

ðiame ðimtmetyje, praslinkus Prancûzijos<br />

revoliucijos audroms, Katalikø baþnyèios<br />

socialinë ir politinë padëtis <strong>kur</strong>iam laikui<br />

kiek stabilizavosi ir ið paþiûros gal net<br />

pagerëjo, ðis pagerëjimas buvo sàlygiðkas<br />

bei trumpalaikis (tereikia prisiminti,<br />

kokiomis sàlygomis buvo ið dalies at<strong>kur</strong>tas<br />

jos statusas Napoleono I valdomoje<br />

Prancûzijoje) ir – kaip <strong>gali</strong>ausiai paaiðkëjo<br />

vëliau – veikiau tariamas negu tikras.<br />

Katalikybës padëtis buvo nepavydëtina<br />

ir intelektualiniu poþiûriu. „Paþangi“<br />

mokslinë ir filosofinë jos kritika buvo tæsiama<br />

su neslopstanèiu ákarðèiu, be to,<br />

katalikiðkoji teologija bei filosofija tapo<br />

smarkiai izoliuotos ir marginalizuotos –<br />

jos tarsi atsidûrë vyraujanèiø to meto Europos<br />

màstymo <strong>ten</strong>dencijø nuoðalëje 7 .<br />

Ðios vis labiau ryðkëjusios socialinio ir intelektualinio<br />

katalikybës nuosmukio <strong>ten</strong>dencijos<br />

nesustabdë ir mëginimai jà atnaujinti,<br />

<strong>kur</strong>iø tuo laikotarpiu ið tiesø bûta.<br />

Katalikybës gaivinimo pradþia, ko gero,<br />

reikëtø laikyti romantinæ jos apologijà<br />

dar XVIII a. pabaigoje skelbtuose literatûriniuose<br />

ir publicistiniuose J. de Maistre’o,<br />

L. G. Bonaldo, F. Chateaubriand’o<br />

kûriniuose. Reikðmingu ðiø pastangø tæsiniu<br />

laikytina plati reformatoriðka popieþiaus<br />

Leono XIII veikla. Taèiau mëgi-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!