Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
3 ARTIKULAS<br />
AR YRA ÞMOGIÐKASIS ÁSTATYMAS<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KLASIKA<br />
Á TREÈIÀJÁ ATSAKOME ÐITAIP. Atrodo, kad nëra jokio þmogiðkojo ástatymo.<br />
1. Juk pasakyta (a.2), kad prigimtinis ástatymas yra amþinojo ástatymo dalyvavimas.<br />
Ir pasak Augustino traktato Apie laisvà apsisprendimà pirmosios knygos, dël<br />
amþinojo ástatymo viskas yra tvarkingiausiai. Vadinasi, prigimtinio ástatymo pakanka<br />
visiems þmoniø reikalams tvarkyti. Todël nebûtina, kad bûtø koks nors<br />
þmogiðkasis ástatymas.<br />
2. BE TO, jau minëta (kl.90 a.1), kad ástatymas turi mato prigimtá. Taèiau þmogaus<br />
protas nëra daiktø matas, veikiau prieðingai, kaip pasakyta Metafizikos deðimtojoje<br />
knygoje 17 . Vadinasi, ið þmogaus proto ne<strong>gali</strong> kilti joks ástatymas.<br />
3. BE TO, Metafizikos deðimtojoje knygoje sakoma, kad matas turi bûti pats tiksliausias<br />
18 . Taèiau þmogaus proto sprendimas dël atliktinø reikalø nëra tikslus; apie<br />
tai – Iðminties knygoje: Juk mirtingøjø svarstymai nieko verti ir mûsø sumanymai nepatikimi<br />
(Iðm 9,14). Vadinasi, ið þmogaus proto ne<strong>gali</strong> kilti joks ástatymas.<br />
BET PRIEÐINGA yra tai, kad Augustinas traktato Apie laisvà apsisprendimà pirmojoje<br />
knygoje kalba apie du ástatymus: vienà – amþinàjá, o kità – laikinàjá, <strong>kur</strong>á<br />
vadina þmogiðkuoju.<br />
ATSAKAU, jog, kaip jau minëta (kl.90 a.1 á 2), ástatymas yra tam tikras proto<br />
sprendimas. Taèiau tiek praktiniame, tiek teoriniame prote vyksta panaðus procesas,<br />
nes kiekviename ið jø nuo tam tikrø pradø einama prie tam tikrø iðvadø, kaip<br />
jau árodyta (<strong>ten</strong> pat). Todël reikia sakyti, jog kaip teoriniame prote ið neárodomø<br />
ir prigimtimi paþintø pradø padaromos ávairiø mokslø iðvados, <strong>kur</strong>iø paþinimas<br />
mums nëra ið prigimties duotas, bet proto pastangomis atrastas; taip ið prigimtinio<br />
ástatymo nuorodø kaip ið tam tikrø bendrø ir neárodomø principø þmogaus<br />
protas bûtinai eina prie tam tikrø paskirø sprendimø. Ðie þmogaus proto atrasti<br />
paskiri sprendimai vadinami þmogiðkuoju ástatymu, jeigu pa<strong>ten</strong>kinamos kitos ástatymo<br />
esmei bûtinos sàlygos, kaip jau paaiðkinta (<strong>ten</strong> pat, a.2-4). Todël Tulijus Retorikoje<br />
sako, jog ástatymas gavo pradþià prigimtyje; ið jos kai <strong>kur</strong>ie dalykai dël naudingumo<br />
perëjo á paproèius; toliau ið prigimties kilæ dalykai ir tapæ paproèiø dalimi ið baimës<br />
ir tikëjimo buvo paskelbti ástatymu.<br />
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, kad þmogaus protas ne<strong>gali</strong> dalyvauti visame dieviðkojo<br />
proto sprendime, o tik savaip ir netobulai. Todël kaip teorinëje proto dalyje<br />
per prigimtiná dieviðkosios iðminties dalyvavimà mums duotas tam tikrø bendrøjø<br />
pradø paþinimas, bet ne kiekvienos tiesos tiesioginis paþinimas, koks jis yra<br />
dieviðkojoje iðmintyje; taip ir praktinëje proto dalyje þmogus ið prigimties dalyvauja<br />
amþinajame ástatyme tam tikrais bendraisiais principais, bet ne atskirø krypèiø nuorodomis,<br />
<strong>kur</strong>ios yra amþinajame ástatyme. Todël bûtina, kad þmogaus protas toliau<br />
priimtø tam tikras ástatymines sankcijas.<br />
213
Change language