Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LEONARDA JEKENTAITË<br />
174<br />
5 pav. Ðarûnas Sauka. Groþis. 1994<br />
nebesugeba dorai pasipiktinti). Bandþiau<br />
padaryti tà „ne<strong>gali</strong>ma“, <strong>kur</strong>is yra mano<br />
viduje. Visus metus (prakaituodamas,<br />
s<strong>ten</strong>ëdamas ir vaitodamas) tapiau ið tiesø<br />
vulgarø (ir banalø) sakiná: „Vaikas besiðlapinantis<br />
ðventykloje“ (pav. 6) 19 .<br />
Kaip tik ðis faustiðkai sàmoningas darymas<br />
to, „kas ne<strong>gali</strong>ma“, ir tyrinëjimas,<br />
kas atsitiks, kai bus nusikalsta dorovës<br />
ástatymui ir þengta anapus leistinumo ribos,<br />
suprantamas kaip naudojimasis savo<br />
laisve. Asmeninë, individuali valia iðkilusi<br />
aukðèiau bendrosios, asmens ánoris<br />
aukðèiau Dievo ásakymo – tai laisvë, besiribojanti<br />
su savivale ir nusikaltimu. Tai<br />
ir yra demoniðkojo estetizmo energijos<br />
paslaptis – savyje suskilusi siela, uþdrausto<br />
vaisiaus saldybës siekianti valia. Yra fundamentalus<br />
sielø bendrumas tarp di-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
dþiøjø nusikaltëliø ir demoniðkojo estetizmo<br />
nuostatà iðpaþástanèiø kûrëjø, tarp<br />
Nerono ir Hofmano 20 . Grësmingø romantiniø<br />
istorijø autorius Hofmanas –<br />
tas pats Neronas, tik vienas skandino<br />
kraujyje savo rûmø rûsius, o kitas – savo<br />
romanø puslapius. Abu siekë pa<strong>ten</strong>kinti<br />
savo norus, tik vieno koðmarai virto realiø<br />
þmoniø kankinimu, o kitas kankino<br />
savo fantazijos padarinius. Ið pradþiø jauèiamà<br />
malonumà dël neleistinø siekiø pa<strong>ten</strong>kinimo<br />
keièia depresija, melancholija ir<br />
pa<strong>gali</strong>au viskà apimanti baimë bei proto<br />
sutemos. Cvetajeva savo straipsnyje „Poezija<br />
sàþinës ðviesoje“ tai yra pasakiusi<br />
tiesiai: „Poetas gelbstisi nuo nusikaltimo<br />
leisdamas já ávykdyti savo herojui“ 21 .<br />
Toks kûrëjas savo menà maitina savimi,<br />
nes naudojasi neleistinais metodais<br />
ir nori patirti tai, kas eiliniam þmogui<br />
yra draudþiama. Jis nenori savo laisvës<br />
apsibrëþti ribomis. Savo patirtimi iðbandydamas<br />
asmenybës vertybiniø pamatø<br />
sutvirtinimus, jis neiðvengiamai prieina<br />
pavojingà ribà, apie <strong>kur</strong>ià Antuanas de<br />
Sent-Egziuperi yra pasakæs: „Þmogus<br />
panaðus á citadelæ. Jis griauna sienas,<br />
kad taptø laisvas, bet nuo tada jis – tik<br />
sugriauta tvirtovë, atvira þvaigþdëms“.<br />
Iððûkis, meninei ekspresijai pajungta<br />
destrukcija <strong>gali</strong>ausiai tampa nevilties<br />
kupina savidestrukcija. Þaisti su ðventumu<br />
reiðkia þaisti su proto ðviesa ir gyvenimo<br />
verte, kai lengva perþengti ribà.<br />
KUR RIBA TARP GYVENIMO IR MENO?<br />
Estetikas, þaisdamas visomis <strong>gali</strong>momis<br />
gyvenimo ir savo fantazijos formomis,<br />
jauèiasi moraliai tvirtas ir netgi pra-<br />
naðesnis uþ kitus, kol jis be iðlygø tarnauja<br />
vieninteliam Dievui – savo menui.<br />
Ir tai su<strong>kur</strong>ia aplink já pagarbos aurà. Ne