Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
GEDA BAÈAUSKAITË<br />
182<br />
no iki Padujos ir Feraros, ir net dar vis<br />
bizantiðkoje Venecijoje“ 31 .<br />
Ði átaka sklido dviem pagrindiniais<br />
keliais. Pirmiausia italø meistrams keliaujant<br />
po Europà: Florencijos architektai<br />
pasiekë Krokuvà, Delá, tapytojai –<br />
Vengrijà. XVI a. Florencijos menas prasiskverbë<br />
ir transformavo visà Apeninø<br />
pusiasalá. Nuo tada Italijos menas yra<br />
florentietiðkas su regioninëmis variacijomis,<br />
kilusiomis ið nekompe<strong>ten</strong>tingumo,<br />
blogø áproèiø, uþsispyrimo, tiesa, kai <strong>kur</strong>ios<br />
jø, tarkim, Venecijos tapyba, B. Berensono<br />
manymu, yra pateisinamos 32 .<br />
Jau XVI a. pirmoje pusëje nemaþai dailininkø<br />
(Andrea del Sarto, Rosso, Cellini<br />
ir kt.) dirbo Prancûzijoje, o El Greco – Ispanijoje.<br />
Tuo pat metu vyko ir atvirkðtinis<br />
procesas: garsiausi Nyderlandø, Vokietijos<br />
dailininkai (Düreris, Pacheris, Sustris,<br />
Scorelis, Heemskerkas, Rubensas,<br />
Van Dyckas) patys vyko á Italijà. Italijos<br />
átaka nenutrûko ir XVII a.: Velasquezas<br />
keliavo á Romà, Rembradtas bei<br />
Vermeeris ádëmiai studijavo italø renesanso<br />
ðedevrus. Ði trauka neiðblëso ir<br />
XVIII a. – dailininkai tebesiverþë á Italijà,<br />
o italø architektai vis dar statë ir dekoravo<br />
baþnyèias Austrijoje, Vokietijoje,<br />
Peterburge.<br />
Toks vienpusiðkas poþiûris, kad italai<br />
buvæ aktyvûs, kûrybingi ir iðradingi,<br />
o kiti europieèiai pasyvûs „átakos“ priëmëjai,<br />
amþini Italijos skolininkai, nepriimtinas<br />
daugeliui tyrinëtojø. Pvz., ir paèios<br />
Italijos regionø, besiðliejanèiø prie<br />
Toskanos (jos centro Florencijos), padëtis<br />
panaði á kitø Europos ðaliø. Kultûrinës<br />
naujovës gimë ne tik Italijoje (alieji-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
në tapyba, muzika), o Holbeinas ir Düreris<br />
ákvëpimo sëmësi ne vien ið italø renesanso<br />
pavyzdþiø, be to, jais niekuomet<br />
vergiðkai nesekë. Tad tradicinis poþiûris<br />
remiasi klaidingomis prielaidomis.<br />
Paprastumu ir ramiu didingumu<br />
ápratome þavëtis kaip pagrindinëmis klasikinio<br />
meno vertybëmis. J. Winckelmanno<br />
teorija absoliuèià <strong>gali</strong>à buvo ágijusi<br />
XVIII a., ypaè tarp vokieèiø meno istorikø.<br />
Tuo tarpu A. Warburgas straipsnyje<br />
„Antikizuojanèio stiliaus idealas ankstyvojoje<br />
renesanso tapyboje“ (1914) nagrinëdamas<br />
naujà patetiðkà stiliø all’antica<br />
parodo, kad jis nebuvo paprasèiausias<br />
naujos klasikinës civilizacijos rezultatas,<br />
o pasirodë tik po sudëtingo kompromisø<br />
su realistine kvatroèento tapyba periodo.<br />
Labai nedaug knygø, <strong>kur</strong>iose integruotai<br />
bûtø nagrinëjama visos XV a. Europos<br />
kultûra: fundamentalûs bandymai<br />
E. Panofsky’o Early Netherlandish Painting<br />
(1953) ir Renaissance and Renascences<br />
(1960). Taèiau ir E. Panofsky, nors ið naujo<br />
paþvelgë tiek á Pietø, tiek ir á Ðiaurës<br />
Europos renesansà, vis dëlto nemanë, jog<br />
<strong>gali</strong>ma nupieðti bendrà, riðlø meninës visumos<br />
vaizdà, <strong>gali</strong>ntá susieti skirtingas<br />
XV a. menines individualybes, teritorijas<br />
ir centrus á vienà motyvuotà visumà. Toká<br />
renesansinës Europos kultûros „neriðlumà“<br />
Janas Biaùostockis aiðkina reiðkiniø<br />
turtingumu, daþniausiai bendro kûrybos<br />
idealo nesiejamø <strong>ten</strong>dencijø, sroviø<br />
ir siekiø gausa 33 . Viduramþiðkasis<br />
pasaulis iðgyveno didþiulá lûþá, ið <strong>kur</strong>io<br />
iðsirutuliojo naujos kultûros formos. Taèiau<br />
Italijos, Nyderlandø, Ispanijos ir Vokietijos<br />
tradicijos buvo pernelyg skirtin-