Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
MARIJA ONIÐÈIK<br />
104<br />
giniø sprendiniø teisingumo statuso refleksija“<br />
133 . C. O’Neillas raðo, kad teologinë<br />
analogija „turi reikalà su lingvistine<br />
iðraiðka tokio þinojimo apie Dievà,<br />
<strong>kur</strong>is, teisingai ar klaidingai, yra laikomas<br />
jau pasiektu ir teisingu, nors ir bûtinai<br />
netobulu. Tie, <strong>kur</strong>ie ðitaip kalba,...<br />
laiko duotybe tai, kad yra sprendiniai<br />
apie Dievà, ar tai tikëjimo, ar proto, <strong>kur</strong>ie<br />
leidþia þmogui ið su<strong>kur</strong>tojo pasaulio<br />
paimtais konceptais pasiekti paties Dievo<br />
realybæ“ 134 . Analogijos teorija siekia<br />
paaiðkinti „keistumà“ tø lingvistiniø iðraiðkø,<br />
<strong>kur</strong>ios yra ðio ásitikinimo rezultatas.<br />
Nors, rodos, pakankamai „keistas“<br />
yra ir pats ásitikinimas. Tomui analogija<br />
yra vienintelis bûdas suprasti<br />
teologinës kalbos prigimtá, nes kiti du<br />
kalbëjimo bûdai, tarp <strong>kur</strong>iø analogija iðkyla<br />
kaip „vidurio kelias“, nesiderina:<br />
vienaprasmiðkumas – su jau iðdëstytomis<br />
tiesomis apie Dievo vienovæ, paprastumà<br />
ir nesuvokiamumà, daugiaprasmiðkumas<br />
– su Dievo paþinimu ið jo<br />
kûriniø.<br />
Norint nors kiek paaiðkinti (o gal tik<br />
pabrëþti) ðio kelio „keistumà“, reikia pasakyti,<br />
kad analogijoje teigiamas (afirmatyvus)<br />
vardas yra taikomas Dievui pasitelkiant<br />
neigiamà sprendiná. Ið tiesø Tomas<br />
kalba apie tai, jog kiekviename teiginyje<br />
apie Dievà sprendinio funkcija bûna<br />
„negatyvi“ 135 . Tik neigiamo sprendinio<br />
padedami mes <strong>gali</strong>me pritaikyti Dievui<br />
tam tikrø predikatø ratio communis,<br />
nes taip darydami mes atmetame jø ratio<br />
proprio. Neigiamu sprendiniu sakoma,<br />
jog ðio vardo (pavyzdþiui, teisingas arba<br />
iðmintingas) ratio realizuojasi Dieve tokiu<br />
bûdu, kad bet kokia apibrëþta prasmë<br />
yra paneigiama. Burrellas nurodo, kad<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
toks teiginys, pavyzdþiui, „Dievas yra<br />
teisingas“, <strong>gali</strong> bûti analizuojamas kaip<br />
trys teiginiai: pirmas paneigia áprastà<br />
predikato prasmæ („Dievas nëra teisingas“),<br />
antras teigia predikato iðreiðkiamà<br />
savybæ prieþastingumo pagrindu („Dievas<br />
yra teisingumo ðaltinis“) 136 ir treèias<br />
parodo, kad taip realizuojama savybë<br />
yra uþ mûsø supratimo ribø („Dievas<br />
yra teisingumas“) 137 . Kitaip tariant, kai<br />
kokios nors savybës vardas taikomas<br />
Dievui, nebûna suvokta tai, kà jis ið tikrøjø<br />
þymi. Abstraktaus vardo vartojimas,<br />
anot Tomo, geriau iðreiðkia subjekto paprastumà<br />
bei subjekto ir predikato lygybæ<br />
suppositum atþvilgiu 138 .<br />
Neigiamas sprendinys gaunamas ta<br />
intelekto operacija, <strong>kur</strong>ià Tomas vadina<br />
separatio – atskyrimas. Kas yra „atskiriama“<br />
– tai predikato kûniðkumo aspektai:<br />
Dievui teisingai <strong>gali</strong> bûti taikomi tik tokie<br />
vardai, <strong>kur</strong>ie savaime yra inteligibilûs,<br />
– nors jie ir paimti ið juslëmis patiriamos<br />
tikrovës, jø ratio nëra apribota laiko<br />
bei erdvës sàlygomis. Tik tokie vardai<br />
turi atskirà ratio communis 139 . Atskyrimo<br />
operacija, pasak Tomo, vyksta bet<br />
<strong>kur</strong>iame mûsø paþinimo veiksme, nes<br />
suprantame tik abstrahuodamiesi nuo<br />
suprantamo daikto materialumo. Todël<br />
supratimo modusas niekad nëra toks<br />
pats kaip buvimo modusas 140 . Daikto<br />
materialumas atsispindi mûsø vaizduotëje,<br />
<strong>kur</strong>i trukdo suprasti nematerialø<br />
daiktà: „dël mûsø intelekto silpnumo<br />
sprendþiant ir dël vaizdø priemaiðos á<br />
þmogaus proto tyrinëjimus yra ásivëlæ<br />
daug klaidø“ 141 . Tuo labiau separatio yra<br />
bûtina darant sprendiná apie Dievà. Netinkamas<br />
kalbëjimas apie Dievà yra netinkamo<br />
Dievo supratimo rezultatas:
Change language