Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

AUDRIUS BEINORIUS
130
Kitas svarbus sanskrito raidþiø simbolikos
aspektas yra tas, jog balsës vadinamos
yoni (ásèios) ir tapatinamos su
Ðakti, o priebalsiai vadinami bîja (sëkla),
tapatinami su Ðiva (Úiva tattva) ir vadinami
‘dieviðkàja laisve’ (svâtantrya). Tai
metafiziniame lygmenyje liudija Ðivos ir
Ðakties, o lingvistiniame – balsiø ir priebalsiø
neatskiriamumà 28 . Kita vertus,
balsës, kaip Parâ-Úakti apraiðkos, tapatinamos
su penkiomis pagrindinëmis Ðivos
galiomis – tai sàmoningumas (cit arba
anuttara úakti), palaima (ânanda úakti),
valia (icchâ úakti), paþinimas (jñâna
úakti) ir veikla (kriyâ úakti):
A a – þymi Cit-úakti arba sàmonæ,
Aa â – þymi Ânanda-úakti arba palaimà,
# i – þymi Icchâ-úakti arba objektyvumo
nenuspalvintà valià
raiðkai,
$ î – þymi Îúanâ vieðpatavimo galià
arba icchâ-úakti, kuri nuspalvinta
objektyvumo,
% u – þymi Unme©a arba jñâna-úakti,
paþinimo galià,
^ û – þymi Ûnatâ arba objektyvaus
paþinimo stokà,
\ š – þymi Amštabîja, ‘nemirtingumo
sëklà’, ‘nekintanèià raidæ’,
§ ¥ – –//–
¤ — – –//–
¥ ï – –//–
@ e – þymi Asphu¦a kriyâ-úakti arba
neapibrëþtà veiklos galià,
@ e ai – þymi Sphu¦a kriyâ-úakti arba
apibrëþtà veiklos galià,
Aae o – þymi Sphu¦atara kriyâ-úakti arba
daugiau apibrëþtà veiklos
galià,
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
AaE au – þymi Sphu¦atama kriyâ-úakti
arba labiausiai apibrëþtà
veiklos galià,
‡ a˜ – þymi Úiva bindu (anusvâra) arba
nediferencijuotà visatos
paþinimà,
> aª – þymi Visarga, kur Ðakti simbolizuojantis
þemesnysis taðkas
reiðkia objektyvaus pasaulio
sklaidà. Aukðtesnysis
taðkas, simbolizuojantis Ðivà,
reiðkia, kad visas pasaulis
slypi Ðivos sàmonëje.
Dvideðimt penkios sanskrito raidyno
priebalsës nuo gomuriniø (ka-varga) iki
lûpiniø (pa-varga) reprezentuoja dvideðimt
penkias psichokosmologines
Sâ˜khjos sistemos kategorijas (tattvas):
k ka – Pšthivî (þemë),
o kha – Jala (vanduo),
g ga – Agni (ugnis),
" gha – Vâyu (oras),
' ºa – Âkâúa (erdvë),
c ca – Gandha (kvapas),
D cha – Rasa (skonis),
j ja – Rûpa (pavidalas),
H jha – Sparúa (lytëjimas),
| –a – Úabda (garsas),
q ¦a – Upastha (dauginimosi organai),
Q ¦ha – Pâyu (ðalinimo organai),
f a – Pâda (judëjimo organai),
F ha – Pâi (rankos),
[ öa – Vâk (kalba),
t ta – Ghrâa (uoslë),
w tha – Rasanâ (skanavimas),
d da – Cak©u (rega),
x dha – Tvak (oda),
n na – Úrotra (klausa).