Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
GEDA BAÈAUSKAITË<br />
192<br />
nas jau analizuoja, kodël nûnai Botticelli’ui<br />
ne<strong>gali</strong>ma atsispirti: juo arba þavimasi,<br />
arba bjaurimasi, nors jo kûriniuose nëra<br />
groþio, jie nei kerintys, nei patrauklûs,<br />
jø pieðinys daþniausiai netaisyklingas,<br />
spalva neátikinama, o emocijos verianèiai<br />
in<strong>ten</strong>syvios ar net skausmingos. Paslaptis,<br />
B. Berensono manymu, yra ta, jog Europos<br />
tapyboje nebuvo kito dailininko,<br />
tokio abejingo reprezentacijai ir taip susitelkusio<br />
ties prezentacija (so indifferent<br />
to representation and so in<strong>ten</strong>t upon presentation)<br />
50 . Pasiekæs kûrybinæ brandà, Botticelli<br />
atsisakë visko, net dvasinio reikðmingumo<br />
ir prasmës perteikimo, susikoncentruodamas<br />
ties tuo, kas paveiksle<br />
tiesiogiai perteikia gyvybæ ir þadina<br />
gyvybines <strong>gali</strong>as, t.y. ties judesiu ir taktiliðkumu.<br />
B. Berensonas pabrëþia beprecedentæ<br />
lytëjimo ir judesio tobulo derinio<br />
<strong>gali</strong>à Botticelli’o kûryboje.<br />
B. Berensonui, kaip ir H. Wölfflinui,<br />
visiðkai nerûpi biografiniai dalykai. Jis<br />
pamini tik tiek, kad Botticelli yra Fra Filippo<br />
mokinys. Tiesioginio mokytojo poveikis,<br />
B. Berensono manymu, yra itin<br />
svarbus. Jis teigia, jog svarbu nuodugniai<br />
tyrinëti kai <strong>kur</strong>iø nereikðmingø tapytojø<br />
kûrybiná palikimà vien dël to, jog jis<br />
buvo <strong>kur</strong>io nors þymaus dailininko mokytojas.<br />
Geras mokytojas ir geras tapytojas<br />
– du skirtingi dalykai. Istorija daþnai<br />
net neiðsaugo didþiøjø meistrø (pvz., Leonardo,<br />
Botticelli’o ar Michelangelo) mokiniø<br />
vardø – toks nereikðmingas, meistro<br />
átakos uþgoþtas jø kûrybinis palikimas.<br />
Tokius mokinius B. Berensonas vadina<br />
ne sekëjais, o imitatoriais. Jis neásivaizduoja,<br />
kad materialumo ar dvasingumo<br />
perteikimu bûtø ámanoma pralenkti<br />
Leonardà ar pieðinio muzikalumu<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
Botticelli’á. Ðie tapytojai iðsprendë iðsikeltà<br />
uþdaviná, todël jø imitatoriams (ne sekëjams,<br />
nes iðeitø, kad tokiø net ir ne<strong>gali</strong><br />
bûti) nieko kito neliko, tik „iðversti“ didþiøjø<br />
meistrø kûrybà á vidutiniø sugebëjimø<br />
þmogaus menà.<br />
B. Berensono nuomone, Botticelli, net<br />
tuomet, kai kûrinio tema jam buvo pasiûlyta,<br />
o taip neabejotinai ávyko tapant<br />
Pavasará ir Veneros gimimà, sukûrë tokius<br />
dekoratyvius paveikslus, kad iliustratyvi<br />
medþiaga (siuþetas) juose visiðkai pradingo.<br />
Nesvarbu, koká siuþetà Botticelli<br />
pasirinktø – religiná, politiná ar alegoriná,<br />
– visuomet suþadinamas mûsø taktilinis<br />
pojûtis, o judesys perteikia gyvumà.<br />
Siuþetas jam taip menkai terûpi, jog, atrodo,<br />
tartum s<strong>ten</strong>gtøsi perduoti neákûnytas<br />
(unembodied) judesio ir lietimo savybes.<br />
B. Berensonas siûlo ásiþiûrëti á linijas,<br />
perteikianèias vëjo kedenamø plaukø,<br />
plazdanèiø draperijø ir ðokanèiø<br />
bangø judesius Veneroje. Vien tik á tas linijas<br />
(!) su visa jø <strong>gali</strong>a stimuliuoti judesio<br />
ásivaizdavimà þiûrinèiajam. Grynàsias<br />
judesio savybes, atsietas nuo bet kokios<br />
reprezentacijos 51 , t. y. nevaizduojanèias<br />
nieko kito, tik judesá. Toká menà<br />
B. Berensonas vadina linijine puoðyba (linear<br />
decoration), <strong>kur</strong>ioje varþovo Botticelli’ui<br />
nerastume Europoje, nebent Japonijoje<br />
ar <strong>kur</strong> kitur Rytuose. Botticelli’á labiausiai<br />
traukë tokie siuþetai, <strong>kur</strong>iuos<br />
<strong>gali</strong>ma iðversti á linijø simfonijà. Viskas<br />
turëjo paklusti ðiai simfonijai: taktiliðkumas<br />
buvo iðverstas á judesá, dël tos paèios<br />
prieþasties beveik visiðkai atsisakyta<br />
fono arba jis kiek ámanoma supaprastintas.<br />
Panaðiai ir su spalva, beveik nepaisoma<br />
reprezentatyviosios jos funkcijos.<br />
Botticelli spalvà paverèia visiðkai pri-