Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
13 Atitinka Platono timokratijà.<br />
14 Atitinka Platono demokratijà; vakarietiðkai<br />
màstanèiam þmogui <strong>gali</strong> pasirodyti keista, kad<br />
„laisvà“ visuomenæ al-Fârâbî laiko nedorybinga;<br />
taèiau be abejonës, jo nuomone, dorybingasis<br />
reþimas, kai visi gyventojai yra kreipiami<br />
á doros kelià, yra geresnis uþ reþimà, kai pilieèiams<br />
ir jø grupëms leidþiama <strong>ten</strong>kinti visus<br />
savo norus ir aistras, nesvarbu, ar jie bûtø dorybingi,<br />
ar ne. Vis dëlto, kaip raðo Muhsin<br />
Mahdi knygoje La cité vertueuse d’al-Farabi (Albin<br />
Michel, Paris, 2000), Al-Fârâbî laisvà visuomenæ,<br />
<strong>kur</strong>i ne tik atveria kelià nedorøjø aistroms,<br />
bet ir leidþia filosofams laisvai kultivuoti<br />
savo iðmintá bei dorybes, laiko maþesne blogybe,<br />
palyginti su toms visuomenëmis, <strong>kur</strong>ios<br />
primeta visiems savo nariam koká nors nedorybingà<br />
tikslà, pavyzdþiui, prievartos ir galybës,<br />
ðlovës ar mainininkø miestai.<br />
15 Al-Fârâbî skiriasi nuo Platono ne vien tuo, kad<br />
skiria daugiau „nedorybingojo miesto“ kategorijø,<br />
bet ir tuo, kad naudoja skirtingà klasifikacijos<br />
lygmená pagal nuomoniø ir veiksmø<br />
santyká, o Platonas ðito nedarë.<br />
16 Turimi galvoje, be abejonës, tikintieji – paraidinio<br />
ðventraðèio aiðkinimo ðalininkai, <strong>kur</strong>ie turimus<br />
paraidinius-antropomorfinius ávaizdþius<br />
laiko galutine realybe bei neigia metafizinio,<br />
simbolinio ar alegorinio aiðkinimo <strong>gali</strong>mybes.<br />
Tai, kad al-Fârâbî tokius raidës garbintojus laiko<br />
„kenksminguoju“ miestu, liudija jo didelá<br />
prieðiðkumà sunitams tradicionalistams.<br />
17 Tai, matyt, reikëtø suprasti taip, kad dorybingasis<br />
valdymas yra visiðkai beasmeniðkas, o<br />
dorybingøjø valdovø funkcija yra bûti tobulais<br />
transcendencijos laidininkais nepridedant nieko<br />
savo, kas suteiktø kiekvieno jø valdymui<br />
asmeniðkumo ir individualumo.<br />
18 Pastarasis teiginys galëtø paaiðkinti, kodël musulmonai<br />
taip pabrëþia politinæ islamo dimensijà<br />
bei siekia su<strong>kur</strong>ti „islamo valstybæ“, mat<br />
nemaþa dalis „laimei pasiekti reikalingø veiksmø“<br />
<strong>gali</strong> bøti atlikta tik centralizuotai ir kolektyviai,<br />
o kita – asmenø grupëse. Be abejo, tai<br />
nereiðkia, kad individualaus iðganymo idëja<br />
neegzistavo islame, jai atstovavo al-Fârâbî filosofiniai<br />
ápëdiniai Ibn Bâjja, Ibn Tufayl ir Ibn<br />
Sînâ, nuo politinio gyvenimo ðalinosi nemaþa<br />
dalis sufijø. Bet visgi pabrëþtina, kad nors sufijai<br />
ir ðalindavosi sàryðio su politika valdant<br />
tironiðkiems valdovams, <strong>kur</strong>iø jie negalëjo ti-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KLASIKA<br />
këtis paveikti, taèiau tik atsiradus <strong>gali</strong>mybei,<br />
s<strong>ten</strong>gdavosi paveikti valdovus, tapdami jø patarëjais<br />
ir nukreipti jø politikà „dorybingo valdymo“<br />
linkme. Gerai yra þinomi glaudûs Ottomanø<br />
valdovø ir jø aukðtø pareigûnø ryðiai<br />
su ávairiais sufijø tarikatais (Naqðbandiyya,<br />
Xalwatiyya, Bektaðiyya, Mawlawiyya). Tà patá<br />
<strong>gali</strong>ma pasakyti apie Mamlukø valdovus<br />
(XIII–XVI pradþia Egipte), kalifà al-Nasirà (XII<br />
pradþia), Indijos Mugalø dinastija (XVI–XVIII).<br />
Ið kitos pusës, ypaè esant silpnai politinei valdþiai<br />
sufijai tapdavo „valstybe valstybëje“ arba<br />
á<strong>kur</strong>davo naujas dinastijas. Nors skirtingai<br />
nuo islamo fundamentalistø, <strong>kur</strong>iems totalitaristiðkai<br />
interpretuojama „islamo valstybë“ yra<br />
jø siekiø alfa ir omega, sufijai pripaþásta plaèias<br />
individualinio tobulëjimo, <strong>gali</strong>mo ir esant<br />
„nedorybingai“ sistemai, <strong>gali</strong>mybes bei pabrëþia<br />
ðeimos ir vietinës bendruomenës prioritetà<br />
prieð centralizuotà valstybæ, visgi mintis, kad<br />
be „dorybingos“ politinës sistemos dvasinis<br />
gyvenimas yra neiðbaigtas, niekada jiems nebuvo<br />
svetima.<br />
Skrtingai nuo musulmonø, krikðèionys (visø<br />
pirma katalikai), nors taip pat pabrëþdavo<br />
kolektyviná, o ne individualø iðganymo kelià,<br />
taèiau pastariesiems iðganymo kelias eina per<br />
nevalstybinæ struktûrà – baþnyèià. Protestantai,<br />
atmetæ katalikiðkos baþnyèios sampratà, ryðá su<br />
Dievu pavertë praktiðkai visiðkai individualiu.<br />
Nors krikðèionybë ir atmetë gnostikø mintá,<br />
kad materialus pasaulis yra „blogio versmë“,<br />
taèiau gnostiðka samprata, kad krikðèioniðkasis<br />
iðganymas yra „ne ið ðio pasaulio“, ir kad<br />
materiali pasaulietinë sfera tiesiogiai neprisideda<br />
prie iðganymo, krikðèionybëje visada dominavo.<br />
Todël krikðèioniðkajame pasaulyje visada<br />
egzistavo <strong>ten</strong>dencija atskirti sakralinæ ir<br />
profaninæ sferà, ko nebuvo islame.<br />
19 Anot al-Fârâbî, siela atsiranda kartu su kûnu,<br />
kaip jo forma, taèiau tobulëdama <strong>gali</strong> ágyti nuo<br />
materijos atskirtosios intelektualinës substancijos,<br />
ty. angeliðkos bûtybës, statusà. O pasak<br />
Tomo Akvinieèio, þmogus niekada netampa<br />
atskirtàja, angeliðkàja substancija, jo siela visada<br />
iðlieka kûno forma, <strong>kur</strong>ios viena dalis – intelektas<br />
– transcenduoja kûniðkumà, ir tai garantuoja<br />
sielos iðlikimà po mirties. Skirtingi poþiûriai<br />
á sielà lëmë ir skirtingà poþiûrá á kûniðkà<br />
prisikëlimà: al-Fârâbî já neigë, o Tomas pripaþino.<br />
Beje, vëliau kûniðko prisikëlimo klau-<br />
221
Change language