Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Jamblicho teurgija dar maþiau dualistinë<br />
negu Plotino dvasinis kelias, juolab<br />
kad në vienas hieratinës pakraipos neoplatonikas<br />
nedrástø Plotino pavyzdþiu<br />
teigti, jog materija yra „savaiminis blogis“<br />
(kath’ auto kakon: Enn.I.8.3.39–40).<br />
Þmogaus siela yra lyg augalas, turintis<br />
subrandinti vaisius (Stob.I.373.15), tuo<br />
tarpu tiek ðaknys, tiek ir lapai augalui<br />
yra vienodai reikalingi.<br />
Nuþengdama siela tampa „pati sau<br />
svetima“ (heteroiousthai pros heautçn:<br />
Simpl.In De anima 223.31), taèiau kiekvienos<br />
sielos „kitoniðkumas“ skiriasi.<br />
Bû<strong>ten</strong>t ðis kitoniðkumas lemia skirtingø<br />
teurgijø poreiká, nes kiekvienai sielai,<br />
Jamblicho manymu, privalu dievus garbinti<br />
jos sàmonës lygá atitinkanèiu bûdu.<br />
Kiekvienas þmogus atnaðauja dievybei<br />
bûdamas toks, koks jis yra, o ne toks,<br />
koks ið tikrøjø nesti. Auka neturi pranokti<br />
atnaðautojo mastelio (to oikeion<br />
metron tou therapeuontos: De myster. 220.<br />
6–9). Tai reiðkia, kad <strong>gali</strong>ma kalbëti kone<br />
apie „asmenines“ teurgijos formas,<br />
atitinkanèias ávairialypes sklaidmenø<br />
trajektorijas bei skirtingus archetipus.<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
Ásikûnijimo tikslai lemia jo pobûdá ir<br />
modusus (tropoi). Kûnas yra sielos „veikimas“<br />
(energeia), <strong>kur</strong>is atskleidþia jos<br />
nuþengimo takà, jos modusà (tropos),<br />
panaðiai kaip energeia atskleidþia <strong>gali</strong>à –<br />
dunamis. Sielos tikslo ir nuþengimo trajektorijos<br />
nustatymas, kitaip tariant, psichosomatinë<br />
ir fiziognominë diagnozë,<br />
lemia „vaistø“ pobûdá, atnaðavimo lygmená<br />
bei nurodo konkreèius dievus, su<br />
<strong>kur</strong>iais siela glaudþiausiai siejasi. Kadangi<br />
teurgija yra kosmoso ritualinis<br />
mëgdþiojimas (mimçsis), <strong>gali</strong>mi ne tik<br />
medþiaginiai, bet ir noetiniai atnaðavimai.<br />
Medþiaginiai bei miðrûs tarpiniai<br />
atnaðavimai apima platø medþiaginiø<br />
daiktø spektrà, taip pat ávairias tarpines<br />
instancijas: girdimus ir regimus fenomenus,<br />
hieroglifus, dievø atvaizdus, himnus<br />
ir neartikuliuotus mantrinius garsus.<br />
„Neapsakomø“ dieviðkøjø vardø<br />
kartojimas bei himnø giedojimas yra fiziniame<br />
pasaulyje vykstantys procesai,<br />
taèiau juos grindþianti aritmetinë struktûra<br />
yra nemateriali: pastaroji ir leidþia<br />
„iðgirsti“ noetinius pradmenis, lyg kokià<br />
pitagoriðkàjà sferø muzikà.<br />
TEURGIJA IR PITAGORIÐKOJI MATEMATIKA<br />
Nors Jamblichas yra tiek pat teurgas,<br />
kiek ir matematikas, iki ðiol maþai kas atkreipë<br />
dëmesá á pamatiná neoplatoniðkosios<br />
teurgijos ir pitagoriðkosios matematikos<br />
ryðá. E. des Places Jamblichà netgi<br />
pavadino „susidvejinusia asmenybe“ 110 ,<br />
veikiausiai manydamas, jog matematika<br />
ir telestika yra nesuderinami dalykai. Taèiau<br />
minëtieji Jamblicho veiklos aspektai<br />
tik ið paþiûros atrodo nesusijæ. G. Shaw<br />
yra vienas ið pirmøjø tyrinëtojø Vaka-<br />
ruose, atvirai pareiðkusiø, kad Jamblicho<br />
matematinës teorijos <strong>gali</strong> tapti savotiðku<br />
raktu, leidþianèiu giliau paþinti neoplatoniðkàjà<br />
teurgijà 111 . Antai Plutarcho Atënieèio<br />
mokinys Hieroklis teigë, kad paðventimai<br />
á teurgines misterijas vyksta<br />
tuo paèiu principu, kaip ir sielà „ðvarinanti“<br />
matematinë analizë (In Carmen aureum<br />
26.116.21 ff). Kaip ið sudëtingø<br />
skaièiø traukiamos ðaknys, taip ir teurgija<br />
sielà veda paprastumo linkme, integ-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
41
Change language