Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
turi ir pozityvø aspektà: paveikslo prasmæ<br />
atskyrus nuo jo siuþeto prasmës, sugriaunama<br />
iliuzija, kad ikonografija <strong>gali</strong><br />
atskleisti meno kûrinio prasmæ.<br />
Ikonografija yra tik vienas ið formos<br />
aspektø. Ne<strong>gali</strong>ma teigti, jog B. Berensonas<br />
visiðkai ignoruoja siuþetà. Vis dëlto<br />
jam daug aktualesni formalieji aspektai.<br />
Jam meno kûrinys – tai, kà tiesiogiai<br />
matome. Silpnasis ikonografijos aspektas<br />
– jai visiðkai nerûpi meninë kûrinio<br />
vertë. Tai vienas ið svariausiø A. Warburgo<br />
mokyklos atþvilgiu nuskambëda-<br />
Palyginkime bemaþ to paties laiko<br />
skirtingø autoriø – W. Paterio (1870),<br />
A. Warburgo (1893), B. Berensono (1896)<br />
ir H. Wölfflino (1899) atliktas Sandro<br />
Botticelli’o kûriniø analizes. Kodël bû<strong>ten</strong>t<br />
Botticelli? Jis parankus tuo, kad po<br />
mirties buvo visø uþmirðtas, o ið naujo<br />
atrastas bû<strong>ten</strong>t XIX a. prerafaelitø, tad<br />
minëtiems menotyrininkams raðant dar<br />
nebuvo tvirtai nusistovëjusi jo kûrybos<br />
vertinimo tradicija, tiksliau, ðtampai. Be<br />
to, kaip tik tuo metu mezgësi Botticelli’o<br />
kulto uþuomazgos, pasieksianèios savo<br />
apogëjø apie 1925-uosius metus.<br />
W. Pateriui ádomi Botticelli’o biografija,<br />
tiksliau, jos nebuvimas (tapytojas þinomas<br />
ne savo tikruoju vardu, neþinoma<br />
tiksli jo mirties data, sunku patikëti, kad<br />
senatvëje pasinëræs á religinæ melancholijà<br />
jis bûtø galëjæs toká ilgà laikà praleisti<br />
pasyviai). W. Pateriui imponuoja Botticelli’o<br />
tapybos poetiðkumas, jungiantis<br />
papildomø, marginaliniø, pagrindinio<br />
siuþeto nerutuliojanèiø scenø þavesá ir<br />
BOTTICELL’IO FENOMENAS<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KULTÛRA<br />
vusiø priekaiðtø. Turime pripaþinti, jog<br />
A. Warburgui ritualinis objektas ir meno<br />
kûrinys, Pathosformel (patoso formulës)<br />
meno kûrinyje ir nuotraukoje (tiksliau,<br />
Jeano-Martino Charcot nuotraukose<br />
48 ) – vos ne lygiaverèiai objektai.<br />
„Modernaus meno evoliucijos dëka<br />
praeities kûrinius studijuojanèiø istorikø<br />
akys pa<strong>gali</strong>au atvertos estetinëms vertybëms,<br />
<strong>kur</strong>ios senojoje stiliø istorijoje buvo<br />
likusios neþinomos“, – raðë M. Dvo-<br />
¬ákas Franzo Wickhoffo straipsniø rinkinio<br />
áþangoje (Berlin, 1912).<br />
poetiðkà iðraiðkà su linijos ir spalvos þavesiu,<br />
ið <strong>kur</strong>iø gimstanti grynoji tapyba.<br />
Já vadina tapytoju fantazuotoju. Veneros<br />
„jei ne lavoniðkà, tai itin ðaltà spalvà“ 49<br />
aiðkina tikràja pramanyto chromatizmo<br />
prigimtimi („spalva yra ne paprasèiausia<br />
natûraliø daiktø nuosavybë, bet dvasinë<br />
savybë, iðsiskleidþianti virð jø, kuomet<br />
ðie tampa dvasios iðraiðka“) bei helenizmo<br />
átaka. Ðalta ðviesa („auðra be<br />
saulës“), jûrinës atmosferos ramybë, nurudusios<br />
gëlës, mirties ðeðëlis, liûdesys.<br />
W. Pateriui Botticelli yra antraeilis tapytojas.<br />
Antraeilis, nes naivus, neryþtingas<br />
ir nedràsus. Jis teigia, kad Botticelli perteikia<br />
tam tikras malonumo savybes, <strong>kur</strong>iø<br />
kitur nerastume. Simptomatiðka, jog<br />
W. Pateris visiðkai neatkreipë dëmesio á<br />
judesio – tiek figûrø, tiek linijø – svarbà<br />
Botticelli’o paveiksluose. Èia aiðki vinkelmaniðkojo<br />
poþiûrio átaka.<br />
Jei W. Pateriui Botticelli tëra antraeilis<br />
dailininkas ir ádomus tik todël, kad<br />
neseniai ið naujo atrastas, tai B. Berenso-<br />
191
Change language