Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

tykiais. O Ortizas pripaþino tomistiná
poþiûrá, jog minëtieji predikamentai
esantys ne santykinës, o absoliuèios iðorinës
individualiø subjektø formos.
Veikimo ir patyrimo atveju tokia iðori-
Literatûra ir nuorodos
11 M. Smiglecius. Commentaria in Organum Aristotelis
(Vilnae, 1586–1587). – Warszawa: Akademia
teologii jezuickiej, 1987, zeszyt 1.
12 J. Ortizius. In universam Aristotelis Logicam Summula.
Vilnae, 1596. – Vilniaus universiteto biblioteka,
rankraðèio mikrofilmas.
13 P. Viana. Assertiones philosophicae // Assertiones
in gymnasio vilnensi societatis Jesu sub vernam
studiorum instaurationem hoc ordine mense
aprili defendendae. Vilnae, 1577, p. 9–15. – Vilniaus
universiteto biblioteka, mikrofilmas.
14 R. Darowski. Jakub Ortiz SJ (1564–1625), profesor
filozofii w Poznaniu i Akademii Wileñskiej
// Studia philosophiae christianae, 19
(1983), nr. 2, s. 5–24; R. Darowski. Marcina
Úmigleckiego SJ rækopiúmienne wykùady z logiki
(Akademia Wileñska, r. 1586/87) // Studia
philosophiae christianae, r. 20 (1984), nr. 1, s. 31–
53; R. Darowski. Piotr Viana SJ (1549–1609) i jego
dziaùalnoúæ filozoficzna w Polsce // Odrodzenie
i Reformacja w Polsce, t. 23, 1978, s. 35–53.
15 R. Darowski. Filozofia w kolegiach jezuickich w
Polsce w XVI wieku. – Kraków: Wydziaù filozoficzny
towarzystwa jezusowego, 1994.
16 R. Darowski.. Filozofia w kolegiach jezuickich...,
s. 158.
17 R. Pleèkaitis. Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje.
Filosofija Lietuvos mokyklose XVI–XVIII
amþiais.– Vilnius, Mintis, 1975.
18 V. Valatka. Universalijø problema Martyno
Smigleckio logikos paskaitose // Filosofija. Sociologija,
2000, nr. 2, p. 3–11; V.Valatka. Predikabiliø,
antepredikamentø ir postpredikamentø
interpretacija scholastinëje logikoje Lietuvoje
XVI a. antrojoje pusëje // Filosofija. Sociologija,
2003, nr. 3, p. 14–20.
19 M. Smiglecius, p. 154.
10 Ten pat.
11 Ten pat.
12 Ten pat, p. 155.
13 Apie logikos objekto aiðkinimà Lietuvoje XVI a.
antrojoje pusëje þr.: V. Valatka. Logikos objek-
MOKSLINË MINTIS
në forma yra kokybë; laiko, vietos ir padëties
predikamentai yra tam tikros iðorinës
kiekybës; galiausiai turëjimas suprantamas
kaip atitinkama substancija,
iðoriðkai lemianti savàjá subjektà.
to, statuso ir kilmës interpretacijos scholastinëje
logikoje Lietuvoje XVI a. antrojoje pusëje //
Logos, 2003, , p. 14–26.
14 M. Smiglecius, p. 23.
15 Ten pat, p. 158.
16 Ten pat.
17 Ðtai fizikos mokslas tiria tiek negyvàsias kûniðkàsias
substancijas (substantiae corporeae
inanimatae), kaip antai keturis bet kurios fizinës
bûties elementus, metalus, akmenis (lapides),
dangaus kûnus ir t. t., tiek ir gyvàsias
kûniðkas substancijas (substantiae corporeae viventes),
tai yra augalus ir gyvûnus. Tad akivaizdu,
jog adekvatus ir iðsamus minëtøjø
substancijø suvokimas neámanomas, nepaþinus
jø bendriausios giminës, tai yra paèios
substancijos, kuri kaip tik ir yra substancijos
predikamentas.
18 J. Ortizius, folium [toliau – f.] 99.
19 Ten pat.
20 P. Viana. Assertiones philosophicae…, 1 tezë.
21 P. Viana. Assertiones ex praecipuis totius philosophiae
Aristotelis difficultatibus. Vilnae, 1578. – Vilniaus
universiteto biblioteka, mikrofilmas, t. 57.
22 M. Smiglecius, p. 23.
23 M. Smiglecius, p. 279.
24 Ten pat.
25 P. Viana. Assertiones philosophicae…, 10 tezë.
26 Sekant Aristoteliu, scholastikoje buvo iðskiriamos
dvi esminës substancijos rûðys: pirmoji
substancija kaip savarankiðkai egzistuojantis
individas (pvz., konkretus þmogus Petras) ir
antroji substancija kaip substanciali bendroji
prigimtis (pvz., þmogus kaip toks).
27 J. Ortizius, f. 150.
28 M. Smiglecius, p. 281.
29 J. Ortizius, f. 117.
30 Ten pat.
31 Ten pat.
32 M. Smiglecius, p. 280.
33 Ten pat.
34 Ten pat.
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
29