Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
miniø dorybiø á<strong>gali</strong>ntà jungtá su noetiniais<br />
pradmenimis. Tuo tarpu Jamblichas<br />
pabrëþia, kad net noetinio lygmens<br />
jungtis yra teurgijos darbas. „Jungtis“<br />
taip pat <strong>gali</strong> bûti suprasta ávairiai:<br />
1) kaip sàlytis su sielos poþiûriu „gilesne“<br />
paðaline esybe arba<br />
2) kaip permanentinio tapatumo suvokimas<br />
– lyg beorëje metafizikos erdvëje<br />
verèiantis kûlio ir savo „mirties“<br />
dëka atpaþástant amþinà tapatumà<br />
“sau“ ir „kitam“, kaip „kito“, t. y. aukðtesnës<br />
instancijos, savitapatybæ.<br />
Sunku suprasti, kuo filosofija skiriasi<br />
nuo teologijos. A. Smithas spëja, kad<br />
abi ðios disciplinos, Jamblicho manymu,<br />
labiau siejasi su dis<strong>kur</strong>syviu màstymu –<br />
dianoia plotiniðkàja prasme, o ne intelektualine<br />
intuicija (noçsis) 90 . Taèiau ði hipotezë<br />
tam tikra prasme yra abejotina, nes<br />
Jamblichas tà patá reiðkiná arba daiktà<br />
neretai apibûdina prieðtaringai, tarsi<br />
þvelgdamas ið skirtingø pozicijø. Net<br />
jeigu teologijai labiau rûpi dievø vardai<br />
ir jø struktûrinis iðdëstymas, o filosofijai<br />
– jø metafizinis statusas, kaip teigia<br />
A. Smithas 91 , visiðkai neaiðku, kuo ðios<br />
disciplinos ið tikrøjø skiriasi, jeigu teologija<br />
ir filosofija ákvëptos ið aukðèiau. Juk<br />
teologijà <strong>gali</strong>ma suvokti:<br />
1) aristoteliðkàja prasme kaip „pirmàjà<br />
filosofijà“ (protç philosophia, meta ta<br />
phusika) ir<br />
2) kaip mitiná dis<strong>kur</strong>sà apie dievus,<br />
<strong>kur</strong>iam atstovauja orfikø teogonijos, Homero<br />
epai ir neoplatonikø studijuotos<br />
ávairios sakralinës mitologijos.<br />
Aiðku viena: nei filosofija, nei noçsis<br />
savaime negarantuoja jungties su dievais.<br />
Pasak Jamblicho, þinija apie dievus<br />
(hç pros theôn gnôsis) yra ágimta (emphu-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
tos). Taèiau ði þinija nëra tikrasis prisilietimas<br />
(sunaphç), nes ji yra dali ir ne<strong>gali</strong><br />
adekvaèiai suvokti nedaliø dalykø.<br />
Kita vertus, noçsis yra tikrosios teurginës<br />
jungties su dievais (tçn theourgikçn henôsin:<br />
De myster.96.15) aspektas. Tokio pobûdþio<br />
intelekcija yra dievø malonës<br />
vaisius. Problema ta, kad vëlyvieji neoplatonikai<br />
mëgina jungtá su noetinëmis<br />
realijomis (noçta) kaþkaip konceptualiai<br />
atsieti nuo paties Intelekto (nous) ir kalba<br />
apie ávairiø lygmenø intelekcijà, visiðkai<br />
nenurodydami, koks lygmuo<br />
kiekvienu konkreèiu atveju turimas<br />
omenyje. Kyla neiðvengiama painiava,<br />
<strong>kur</strong>ios nebûdavo antikos mokyklos klasëje<br />
tà patá tekstà skaitant su mokytoju<br />
ir þodþiu já komentuojant. Vienijanti dievø<br />
<strong>gali</strong>a pranoksta þmogiðkàjà intelekcijà,<br />
taèiau pastaroji yra bûtina norint<br />
suartëti su dievybe. Intelekcija <strong>gali</strong> bûti<br />
ne tik pakylëta, bet ir atmainyta, tapdama<br />
organiðka vienybës potyrio (nesvarbu,<br />
kà ðis þodis reikðtø) dalimi.<br />
H. Lewy teigia, kad teurgija ir filosofija<br />
yra du skirtingi, bet á tà patá tikslà vedantys<br />
keliai. Pasak minëtojo autoriaus,<br />
„veikli jungtis (hç drastikç henôsis) ávyksta<br />
ne be màstymo paramos, taèiau netapati<br />
pastarajam. Pagal ðià teorijà teurgija<br />
ir filosofija yra du skirtingi metodai,<br />
siekiantys to paties tikslo. Jamblichas<br />
(<strong>kur</strong>iuo seka Proklas) „teurgijos“ terminà<br />
vartoja ir kita, metafizine prasme: þmogaus<br />
intelektas nepajëgia suvokti aukðèiausiojo<br />
Dievo ir jo tobulos prigimties; jo<br />
<strong>gali</strong>os pakanka Idëjø daugio, bet ne jø<br />
versmës – nedalios noçton vienybës regëjimui.<br />
Ðis aukðtesnis tikslas pasiekiamas<br />
tik aukðtesniam suvokimo organui – „intelekto<br />
þiedui“ (anthos nou) padedant.<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
33
Change language