Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
statomas jos vartojimo bûdas. Todël <strong>gali</strong>ma<br />
pasakyti, jog Tomo kalbos filosofijoje<br />
kalbiniai veiksmai yra ið esmës<br />
sprendiniø sudarymo veiksmai – sakiniø<br />
sudarymas 123 .<br />
Prie sprendinio visuomet veda jusliniai<br />
duomenys. Tai <strong>gali</strong>oja ir teologiniame<br />
kontekste, juk tiesiogiai pavadiname<br />
Dievà ið jo kûriniø. „Jusliniø dalykø supratimas<br />
veda prie dieviðkøjø suprantamø<br />
dalykø“ (Tomas vartoja þodá manuducere<br />
– „veda uþ rankos“) 124 . Kitoje vietoje<br />
Tomas pasako, prie kokiø „suprantamø<br />
dieviðkøjø dalykø“ <strong>gali</strong>me tokiu<br />
bûdu priartëti. „Mûsø prigimtinis paþinimas<br />
prasideda nuo jusliø. Todël mûsø<br />
prigimtinis paþinimas <strong>gali</strong> siekti tiek,<br />
kiek jis <strong>gali</strong> bûti vedamas jusliniø daiktø.“<br />
Dievo padariniai yra jusliniai, tad<br />
„kadangi jie yra jo padariniai ir priklauso<br />
nuo savo prieþasties, mes <strong>gali</strong>me nuo<br />
jø bûti vedami tiek, kad þinotumëm apie<br />
Dievà, ar jis egzistuoja, ir kad þinotumëm<br />
apie já, kas bûtinai turi jam priklausyti<br />
kaip pirmajai visø daiktø prieþasèiai,<br />
pranokstanèiai visus savo padarinius“ 125 .<br />
Tai deskriptyvus paþinimas, <strong>kur</strong>io neámanoma<br />
pasiekti be jusliniø daiktø, nes<br />
tai, kas yra nematerialu, neturi tokiø aspektø,<br />
<strong>kur</strong>iuos galëtume apraðyti. Taèiau,<br />
kaip paþymi D.Burrellas, „jei ðis nematerialus<br />
daiktas bûtø prieþastis ar<br />
principas tokio daikto, <strong>kur</strong>á mes <strong>gali</strong>me<br />
apraðyti, tuomet, nors vis dar neturime<br />
vilties priartëti prie to, kas jis yra, <strong>gali</strong>me<br />
suþinoti, kad jis yra, vietoje deskriptyviø<br />
teiginiø imdami jo padarinius. Ði pagrindinë<br />
epistemologinë teorema implikuoja,<br />
kad bet koks þinojimas, <strong>kur</strong>á mes <strong>gali</strong>me<br />
turëti apie Dievà, bus apie já kaip<br />
principà ir ið jo padariniø“ 126 . Burrellas<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
prilygina ðá kelià Wittgensteino „kopëèioms“<br />
127 , tik skirtumas èia toks, kad<br />
„niekas, maþesnis nei mistinë vizija,<br />
ne<strong>gali</strong> mûsø paskatinti jas numesti, bet<br />
tiktai sprendinys á<strong>gali</strong>na mus jomis naudotis“<br />
128 . Jusliniø daiktø paþinimas veda<br />
prie labai netobulo intelektinio paþinimo,<br />
bet vis dëlto tai yra þinojimas apie<br />
dieviðkuosius dalykus, <strong>kur</strong>io pagrindu<br />
<strong>gali</strong>me iðkelti tam tikrà hipotezæ: nuo<br />
deskripcijos pereiti prie paaiðkinimo. Tai<br />
pirmoji sprendinio pakopa. Burrellas<br />
nurodo ir esminá skirtumà tarp teologinio<br />
ir, sakysime, mokslinio ( á <strong>kur</strong>á orientuojasi<br />
loginiai pozityvistai) dis<strong>kur</strong>so:<br />
moksliniame dis<strong>kur</strong>se hipotezë <strong>gali</strong> bûti<br />
patikrinta, falsifikuojama, o „teiginiai<br />
apie Dievà – tik radikaliai verifikuojami<br />
jame, kaip visko prieþastyje“ 129 . Pirminë<br />
hipotezë grindþiama prigimtiniu Dievo<br />
paþinimo troðkimu, þmogus numano,<br />
jog Dievo sàvoka <strong>gali</strong> turëti prasmæ, –<br />
vadovaujasi tam tikra atvirumo nuostata<br />
ávairiø rationes <strong>gali</strong>mybei, nes turi anima<br />
capax Dei. Galutiná sprendiná ákvepia<br />
tikëjimas.<br />
Jau Gilsonas vadina ðv.Tomo mokymà<br />
apie analogijà „sprendinio analogijos<br />
doktrina“ 130 . Ðiandien daugelis tomistø<br />
mato analogijà kaip grindþiamà<br />
mûsø sugebëjimu daryti sprendiná 131 .<br />
Svarbu tai, kad analoginis þodþiø vartojimas<br />
remiasi jau padarytu galutiniu<br />
sprendiniu – propozicija, <strong>kur</strong>ios teisingumas<br />
jau árodytas, todël já <strong>gali</strong>ma suprasti<br />
tik atsiþvelgiant á tas teologines<br />
tiesas, <strong>kur</strong>ias Tomas visada iðdësto prieð<br />
pradëdamas svarstyti teologinës kalbos<br />
problemà 132 . Kaip sako G. P. Rocca,<br />
„Akvinieèio teologinë analogija ið tikrøjø<br />
yra epistemologinë jo padarytø teolo-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
103
Change language