Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
nekenkti kitam ir nepatirti skriaudos." 40 Iš visuomeninės sutarties teisę
Naujaisiais amžiais kildino H. Grocijus, T. Hobsas, Dž. Lokas, B. Spinoza.
Veikiamas šios tradicijos, sakėme, L. Diugi tapatino teisę su
abipuse žmonių priklausomybe, amerikiečių sociologinės teisės atstovas
R. Paundas - su kompromisu 41 . Teisę kaip paliepimo (Befehl)
ir pasižadėjimo (Versprechen) sąveiką 1917 m. aiškino ir vengrų teisininkas
Feliksas Samlo 42 .
Visuomeninė sutartis yra giluminė teisės esmė, kurią būtina pabrėžti
visais atvejais, kai norima kurti demokratinę valstybę, asmens
ir valstybės santykius grįsti ne valdžios savivale, o objektyviomis iš
pačios visuomenės prigimties (lygiaverčių mainų) išplaukiančiomis
vertybėmis, taip pat kai norima suvokti visų žmogaus teisių santykinumo
pagrindą. Ji, suprantama, yra kvazisutartis, nes neturi tų visų
formalių rekvizitų, būdingų įprastoms sutartims. Tai ne formalizuota
sutartis, o tik faktiniai santykiai, veikiantys pagal susitarimų
logiką, kuri vėliau apibendrintu pavidalu išreiškiama konstitucijose,
kur įforminamas piliečių ir jų išrinktos valdžios susitarimas (piliečių
ir valdžios abipusės teisės ir pareigos) ir kartu pačių piliečių
tarpusavio susitarimas: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis
savo laisvėmis, žmogus privalo [...] nevaržyti kitų žmonių teisių
ir laisvių." (Konstitucijos 28 str.)
1.9 TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĖ -
TIK DEMOKRATINIŲ VISUOMENIŲ TEISĖS ESMĖ
Subjektinių teisių ir pareigų vienovė reikšminga ir tuo, kad ji atskleidžia
demokratinę teisės prigimtį, t. y. teigia vienodą visų žmonių
prigimtinį vertingumą, jų teisinę lygybę, draudžia bet kokią diskriminaciją,
įpareigoja derinti priešingus interesus ir siekti jų kompromiso
suteikiant tų interesų priešpriešai minėtos subjektinių teisių
ir pareigų vienovės pavidalą bei prasmę. Šitaip paaiškėja, kad demokratiškumas
slypi pačioje teisės prigimtyje ir kad jis čia pasirodo
ne kaip ideologinis, o kaip teisinis principas. Todėl tik demokratinėje
visuomenėje teisių ir pareigų koreliacija atgauna savo autentišką
prasmę ir galimybę pretenduoti į pačią teisės esmę.
40
Acyc
41
Ten pat, p. 427.
. . , 1976. C. 436.
42
Samlo F. Juristische Grundlehre. Leipzig, 1917. S. 252.
103