Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
mas ir tokio pasirinkimo pagrindimas protu ir yra ideologija. Ideologiškas
yra ir pats kultūros tapsmas, kiek jis yra sąmoningas vertybių
rinkimasis ir jų įgyvendinimas. Tai reiškia, kad ideologiją priversti
kurti net ir tie, kurie mano, kad gyventi be ideologijos ir yra
geriausia ideologija.
Be politinės teisinės ideologijos neįmanoma jokia civilizuota
visuomenė. Labai ideologizuotų dokumentų pavyzdžiai gali būti JAV
Konstitucija, prancūzų Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789),
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948) (toks dokumentas yra ir
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija) ir kiti, esantys Vakarų šalių
teisimų sistemų ir demokratinių vertybių ideologinis pagrindas. Šalims
(taip pat Lietuvai), pereinančioms iš vienos vertybių sistemos į
kitą, teisinės ideologijos poreikis dar aktualesnis ir akivaizdesnis.
Nacionalinė teisinė ideologija padeda konkrečiam asmeniui, socialinei
klasei, partijai vienaip ar kitaip orientuotis naujoje politinėje
aplinkoje. Jokia, net pati detaliausia galiojančios teisės propaganda
negali šito padaryti. Skirtingai nuo konkrečių ir utilitarinių programų,
lozungų, planų ir pažadų, teisinė ideologija orientuojasi į ilgalaikes
vertybes ir procesus, santykiškai pastovias elgesio normas.
Būtent dėl to ji ir pajėgi suvienyti kartas, orientuoti jų veiklos prasmę
į socialinius, kuriamuosius tikslus. Į teisinės ideologijos statusą
šiandien Lietuvoje pretenduoja teisinės valstybės koncepcija, kuriai
būtų būdingi bent tokie požymiai.
Pirma, nacionalinė teisinė ideologija neturi būti kuriama remiantis
socialinio ir politinio visuomenės supriešinimo idėja; svarbu ne priešinti
vieną socialinę grupę su kita, o siekti kuo glaudesnės dvasinės
jų integracijos derinant priešingus interesus kompromisu (abipusėmis
nuolaidomis). Teisė, būdama subjektinių teisių ir pareigų vienovė, sudaro
teisines tokios integracijos prielaidas, yra teisinis jos modelis.
Antra, teisinė ideologija turi būti pakankamai atvira istorinei patirčiai
(kad ir kokia ši būtų ir kokiai ideologijai būtų priklausiusi) ir
jos apmąstymui. Teisinė ideologija turi apmąstyti visa tai, kas buvo
ir yra konkrečios šalies kultūroje.
Trečia, ne asmenybės suverenumo (individualistinis variantas)
visuomenės ir valstybės atžvilgiu propagavimas ir kartu ne žmogaus
suvalstybinimas, ne jo savarankiškumo, iniciatyvos slopinimas turi
būti ideologiškai grindžiami. Visi šie kraštutinumai negali būti teisinės
ideologijos metodologiniai principai. Individualumą gali užtik-
173