Teises Teorija - Skynet

pažinimo metodais, bendrųjų teisinio mąstymo sąvokų aparatu. Tai
abstrakčios integracijos persvara prieš diferenciaciją. Bet abstrakti
teisė - neveiksminga. O siekiant padaryti veiksmingą, neveiksmingą
abstrakciją reikia skaidyti į dalis.
6.2 VISUMOS SUSKAIDYMO į DALIS STADIJA
Toliau gilinantis į teisę, iškyla reikalas šią vientisą teisės sampratą
- abstrakčią bendrybę konkretinti, aiškintis, kaip ji reiškiasi, tampa
konkreti konkrečiose teisinio reguliavimo srityse atsižvelgiant į reguliuojamų
socialinių santykių specifiką. Todėl bendrasis teisės pažinimas
suskyla į atskiras teisės sampratos reiškimosi formas - į šakinius
teisės mokslus, kur bendroji teisės samprata virsta civiline,
administracine, baudžiamąja ar kita šakine teisės samprata. Čia studijuojama
konkreti įvairių teisinio reguliavimo šakų teisinė technika,
kuri padeda praktiškai įgyvendinti teisės sampratą atsižvelgiant į
konkrečios teisinio reguliavimo srities specifiką. Todėl vientisas požiūris
į teisę išnyksta, jis suskyla į atskiras, tarpusavio ryšius prarandančias
dalis - šakinius teisės mokslus; čia domimasi ne kuo teisės
mokslai sutampa, o kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Tai reikalinga,
kad būtų plėtojama įvairialypio teisinio reguliavimo (teisės
sampratos reiškimosi) specifika atsižvelgiant į konkrečios žmogaus
teisių apsaugos ir įgyvendinimo srities savitumą. Tai pozityvusis teisės
diferencijavimosi aspektas, kaitų atskleidžiantis ir negatyvius savo
bruožus. Vykstant diferenciacijai stengiamasi pažinti, kuo konstitucinė
teisė skiriasi nuo administracinės, baudžiamosios ar kitos teisės,
bet nesidomima, kokiu pagrindu jos sąveikauja, dėl ko viena
kitai reikalingos, kur baigiasi konkrečios teisės šakos reguliavimo
galimybės. Žodžiu, diferenciacijai persvėrus integraciją, teisė ima prarasti
savo disciplinų įvairovės vienovę, sistemingumą, tarpusavio priklausomybę,
viena kitos paramą ir galiausiai - savo galimybių tikrumo
pojūtį. Tada turime krūvą teisės šakų, bet neturime teisės sistemos,
parodančios tikrąją kiekvienos teisės šakos kompetenciją ir
vietą kitų teises šakų atžvilgiu. Tada silpsta pozityvus teisės poveikis
žmogaus teisių saugai, nes tos saugos sargyboje ima budėti ne
visa teisės sistema, o tik pavienės, izoliuotos, viena kitos nesustiprinančios
teisės šakos.