Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
pareigų. Svarstyklės - tai ir kriterijus skirti teisinį įstatymą nuo neteisimo.
Todėl jos tinka simbolizuoti tik teisę, bet ne įstatymą, nes
įstatymas gali būti ir kreiva linija (nustatyti elgesio normą, kurioje
bus pažeista teisių ir pareigų pusiausvyra). Įstatymu gali būti bet
kuri valstybės valia, o teise - tik turinti tiesiosios Unijos pavidalą.
Bet svarstyklės nėra pakankamas teisės simbolis, nes teisė - ne
tik šiaip lygybė, bet ir visuotinai privaloma lygybė. Todėl svarstyklės
papildomos kitu simboliu - kalaviju, kuris svarstyklėmis skelbiamą
vertybę darytų ne tik pageidaujamą, bet ir visiems privalomą. Šiuolaikinei
(demokratinei) teisei gali neužtekti ir šių dviejų simbolių, mat
tarp jų dar galėtų įsiterpti trečias, simbolizuojantis teisėje glūdinčią
abipusę naudą, kuri yra trečiasis, esminis teisės požymis, kuriam esant
pareigų vykdymas nevirsta asmeniui paprastu jo elgesio prievartavimu.
Teisių ir pareigų vienovė tokiu atveju pasirodo tik kaip būtina
(civilizuota) asmeninės naudos įgyvendinimo visuomenėje forma. Kadangi
žmogus įgyvendina savo teises santykiaudamas su kitais žmonėmis,
jis niekur negali pasiekti teisėtos asmeninės naudos neteikdamas
paslaugų artimui. Abipusė nauda įsiprasmina kaip natūralus ir pirminis
teisių ir pareigų pusiausvyros įsakmumo garantas. Čia laikomasi
tokios pusiausvyros tik todėl, kad ji naudinga abiem santykio šalims.
Ir tik kai ši nauda nepajėgia garantuoti šios pusiausvyros, į talką jai
ateina kalavijas. Abipusė nauda kol kas neturi autentiško simbolio,
galimas daiktas, ir dėl to, kad jo, matyt, ir nereikia, nes ji puikiai
atpažįstama jau esančiame svarstyklių simbolyje. Juk kas lygu, tas ir
abipusiškai naudinga: lygybė - tai ne kas kita, kaip naudų lygybė.
2.3 TIESA - TAIP PAT TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĖS SIMBOLIS
Su teisių ir pareigų vienove faktiškai yra susijęs ir pradinis mėginimas
vadinti teisę tiesa. Tiesa grafiniu požiūriu taip pat daro žmonių
elgesį tiesia linija. Pavyzdžiui, vienas mažiau už du (l < 2) yra
tiesa - minties ir daikto atitikimas (adekvatumas kaip minties ir jos
objekto - daikto, pusiausvyra). Tiesa — tai žmogaus praktika patikrintas
idėjinio sąmonės vaizdinio ir objektyviosios tikrovės fakto atitikimas.
Šio atitikimo atžvilgiu visi žmonės lygūs, nes visi vienodai
privalo su juo „sulyginti", t. y. suvienodinti, savo individualias nuomones,
jeigu nori, kad jų žinojimas būtų visuotinai reikšmingas ir
praktiškai rezultatyvus. O teisinga, kas skirtingose nuomonėse tiesu
ir lygu, kas tą nuomonių bangavimą išlygina. Vadinasi, tiesa, suvie-
109