Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
valstybės prievarta. Štai, sakysime, Lietuvos Respublikos įstatymas
„Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo" (ištrauka):
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: Patvirtinti
Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio
l dienos." (l str.) Tai įstatymas, formuluojantis vienkartinio, nors
ir tęstinio paliepimo teisės normą ir todėl yra individualių teisės normų
aktas. Teisės taikymo aktai (teismo sprendimas ar nuosprendis),
formuluodami vienkartinį paliepimą, kartu formuluoja individualią
teisės normą (elgesio taisyklę), kuri bendrosios teisės normos pagrindu
nustato konkretiems asmenims konkrečias teises ir pareigas.
Vadinasi, galima kalbėti tik apie teisės normų skirstymą į bendrąsias
(specialiąsias) ir individualias, o jomis remiantis, visų teisės
aktų - į bendrųjų teisės normų aktus ir individualių teisės normų
aktus. Ir tik trumpumo dėlei galime sakyti individualūs teisės aktai,
turėdami galvoje, kad jie priešinami ne teisės normų aktams, o tik
bendrųjų teisės normų aktams. Todėl kai čia vartosime sąvokas teisės
normų aktas, tai turėsime galvoje bendrųjų ar specialiųjų teisės
normų aktus, o kai sakysime individualūs teisės aktai — individualių
teisės normų aktus.
Pagrindiniai norminių teisės aktų požymiai: skirtumai nuo
individualių teisės taikymo aktų.
1) Norminius teisės aktus leidžia tik tam tikrus įgaliojimus turinčios
valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos
ir kt.) ir kai kurie tam įgaliojimus turintys pareigūnai (Prezidentas,
ministrai), tuo tarpu individualius teisės taikymo aktus leidžia
visos valstybės institucijos, firmos, pavieniai pareigūnai (pvz.,
priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo teisės aktus priima visų firmų,
valstybės institucijų vadovai).
2) Norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes
dažniausiai formuluoja bendrąją elgesio taisyklę. Jame nenurodoma,
kokiam konkrečiam asmeniui ar institucijai skiriama teisės norma.
Tuo tarpu teisės taikymo aktai skiriami konkretiems subjektams: konkrečiam
asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai. Pavyzdžiui, Teisės
akademijos rektoriaus įsakymas dėl konkretaus asmens, išlaikiusio
konkurso egzaminus, priėmimo studijuoti Teisės akademijoje yra
ne teisės normų, o individualus teisės taikymo aktas, nes jis nustato
konkretaus asmens santykius su konkrečia institucija ir tai daro pagal
įstatymą.
246