Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Kadangi teisinė kultūra orientuota į praktinį teisinių paliepimų
įgyvendinimą (teisėtą elgesį), tai ji irgi gali būti suprasta ir paaiškinta
ta pačia subjektinių teisių ir pareigų vienove. Sakėme, kad teisės
reikalavimams paklūstantis elgesys visada yra naudojimasis subjektinėmis
teisėmis vykdant tas teises legalizuojančias pareigas. Vadinasi,
siekti teisinės kultūros - tai siekti, kad kiekvieno asmens, institucijos
viešas elgesys įgytų teisių ir pareigų vienovės pavidalą, nes tik
toks elgesys gali būti laikomas teisėtu, kultūringu, socializuotu.
Bet toks elgesys nėra vien besielgiančiojo laisvos valios rezultatas,
nėra paprastas valinis asmens pasiryžimas ir noras veikti pagal
turimą teisinę sąmonę. Ši valia yra determinuota tiek objektyvių,
tiek subjektyvių veiksnių:
a) Ekonominių galimybių minimumas. Šios sąlygos prasmė yra
ta, kad asmuo, vykdydamas pareigas garantuoti vienas savo teises,
nesukeltų grėsmės kitoms savo teisėms. Bedarbis žino ir supranta
įstatymo reikalavimą laiku mokėti už komunalines paslaugas (teisinės
sąmonės pakankamumas). Bet jeigu jis gyvena iš socialinės pašalpos,
tai tokio reikalavimo (pareigos) vykdymas gali sukelti motyvų
kovą — vykdyti šį teisinės sąmonės įpareigojimą ar atsisakyti kai
kurių kitų pagrindinių savo teisių: teisės sveikai maitintis, naudotis
gydytojo paslaugomis, leisti vaikus mokytis ir t. t., nes įvykdžius teisinę
pareigą (sumokėjus už komunalines paslaugas) nebus kuo garantuoti
likusių savo teisių. Todėl didelė tikimybė, kad esant tokiai
padėčiai bus delsiama veikti pagal šį teisės reikalavimą, konfliktuojama
su įstatymu, rodoma žema teisinė kultūra esant pakankamai
teisinei sąmonei.
Ekonomiškai nepajėgių piliečių teisinė kultūra negalį būti aukšta,
nors ir būtų aukšta jų teisinė sąmonė. Tokia visuomenė visada
jaus teisinės kultūros stygių, ji visada bus konfliktiškesnė, o jos piliečių
teisinė sąmonė ir praktinis elgesys dažnai nesutaps, pati asmenybė
bus susidvejinusi. Tai nuostata prieš teisinį romantizmą arba
idealizmą: vien teisinių priemonių (įstatymų) sukūrimas (reikalavimų-pareigų
formulavimas), teisinis švietimas negali išspręsti visuomenės
teisinio kultūrinimo problemų, įveikti teisinio nihilizmo tradicijos.
Teisinė kultūra gali progresuoti tik sąveikaudama su visų
kitų žmogaus kultūrinio aktyvumo sričių pažanga, nes žmogaus socialinė
būtis yra vientisa. Kita vertus, teisinė kultūra gali daryti ryškų
grįžtamąjį poveikį kitų kultūros formų pažangai, pavyzdžiui, eko-
369