Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
vienam konkrečiam individui, o yra bendras visų asmenų elgesio
reguliatorius. Tuo ji skiriasi nuo subjektinės teisės, kuri yra konkrečiam
individui suteiktas leidimas atitinkamai elgtis. Skirti šias teisės
reikšmes netinka vartoti terminus objektyvinė teisė ir subjektyvinė
teisė, nes tai gali suponuoti terminų daugiareikšmiškumą - jie
gali įgyti filosofinės prasmės. Filosofija laiko objektyviais tik tuos reiškinius,
kurie nėra žmogaus sukurti, kurie egzistuoja nepriklausomai
nuo žmogaus valios apskritai. Šios prasmės perkėlimas į teisės normų
sistemą reikštų, kad teisė lyg ir nėra žmogaus kūrinys, kad ji yra ne
tik nuo konkretaus asmens, bet ir apskritai nuo žmogaus nepriklausoma,
autonomiška būtis. Tai prieštarautų jau įrodytam faktui, kad teisė
- kultūros reiškinys, t. y. ji yra žmogaus sukurta ir tik žmoguje yra
jos atrama bei esatis. Todėl filosofiniu požiūriu ji nėra „objektyvi".
Terminu objektinė teisė norima pasakyti tik tiek, kad ji nėra konkretaus
asmens savastis, o visų tam tikros individų bendrijos kūrinys,
jų sociokultūrinė gyvenamoji aplinka (visuomeninė tvarka).
Bendrumas — nebūtinas teisės normos požymis
Teisės literatūroje kartais kaip vienas iš teisės normos požymių
nurodomas jos bendrumas: teisės norma esanti bendrojo
pobūdžio elgesio taisyklė. Jeigu šitaip būtų, tai individuali tei-
I sės norma negalėtų pretenduoti būti teisinė. Pavyzdžiui, Prezidento
dekretas paleisti Seimą, Seimo įstatymas „Dėl Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo" formuluoja
vienkartinius privalomus paliepimus, kurie nėra bendrojo pobūdžio
teisės normos. Bet ar iš to išeina, kad šie paliepimai
neformuluoja teisės normų? Plačiau apie tai bus kalbama poskyryje
„Teisės normų klasifikacija".
Šiuo atveju užtenka pabrėžti, kad esminiais teisės normos požymiais
laikytini tik tie, kurie rodo, kad teisės norma yra elgesio
taisyklė (teisių ir pareigų vienovė); veikia sąveikaudama
su kitomis teisės normomis; yra visuotinai privaloma ir
kad jos privalomumas garantuojamas abipuse nauda, o kai
šito nepakanka — ir valstybės prievarta.
Faktas, kiek subjektų adresuojami teisės normos imperatyvai,
nėra esminis teisės požymis: jį praradusi teisės norma nenustoja
buvusi tas, kas yra, t. y. privalomo elgesio taisyklė.
Taigi teisės norma — tai tautos arba kompetentingų valstybės
institucijų sukurta ar sankcionuota, formaliai apibrėžta visuo-
202