Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
teisių. Tai konstitucinis principas: „[...] naudodamasis savo
laisvėmis, žmogus privalo [...] nevaržyti kitų žmonių teisių
ir laisvių." (Konstitucijos 28 str.)
Dispozityvusis metodas leidžia reguliuojamo santykio dalyviams
parodyti iniciatyvą, savarankiškumą pasirenkant vieną
ar kitą elgesio variantą. Čia vyrauja principas: viskas, kas
neuždrausta pozityviosios teisės normų, leidžiama (quod lege
non prohibetum, licetum est — ko nedraudžia įstatymai,
leidžiama).
Todėl dispozityviojo reguliavimo atveju, skirtingai nuo imperatyviojo,
visuomeniniai santykiai eina pirmiau teisės normų,
nes galioja ką tik minėta taisyklė: viskas leidžiama, kas
tiesiai neuždrausta. Dispozityvusis reguliavimas orientuotas
į faktą, kad visuomeniniai santykiai atsiranda anksčiau už teisės
normą. Šis metodas vyrauja privačioje teisėje. Turtinių
santykių dalyviai paprastai yra susiję tik bendraisiais elgesio
ribojimais, prisiima juos patys savanoriškai ir užfiksuoja sudaromose
sutartyse.
IMPERATYVIOJO IR DISPOZITYVIOJO METODŲ SANTYKIAI
Reguliuojant žmonių santykius teisės priemonėmis, neturi būti absoliutinama
nei imperatyviojo, nei dispozityviojo metodo kompetencija,
nes tai lems vienpusiškumą. „Piliečiai sustabarėja, — sako
T. Hobsas, - jeigu nedaro nieko be tiesioginio įstatymų paliepimo,
ir išsibėgioja į visas puses, jeigu įstatymas viską palieka jų nuožiūrai.
Abu kraštutinumai žalingi, nes įstatymai leidžiami ne bauginti
žmones, o orientuoti jų elgesį, kaip kad gamta sukuria krantus ne
dėl to, kad sulaikytų upės srovę, o kad ją nukreiptų." 64
Todėl imperatyvusis ir dispozityvusis reguliavimo metodai grynu
pavidalu praktikoje nesutinkami. Teisės normoje negali būti numatyti
visi santykio dalyvių galimo elgesio variantai, o tik pagrindiniai,
tipiški, dažniausi. O už jų ribų lieka santykiai (elgesys), tiesiogiai
nereguliuojami tos normos. Bet kurioje visuomenėje, net esant
bet kuriai politinei santvarkai, į teisinio reguliavimo sritį patenka
tiek teisės normų tiesiogiai reguliuojami, tiek tiesiogiai nereguliuojami
santykiai. Net baudžiamojoje teisėje yra dispozityvumo elemen-
64
T. . Moc. T. 1. C. 381.
161