Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Pozityviosios teisės norma — tai teisėkūros subjektų (dažniausiai
— valstybės) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo
elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises
bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda
ir valstybės prievarta.
Būdama subjektinių teisių ir pareigų vienovė, teisės norma nustato
galimo ir privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorinės laisvės
mastą. Teisės norma yra teisėto elgesio kriterijus (pagrindas), nes
nurodo, kaip privalo elgtis visuomeninio santykio dalyviai, kad būtų
užtikrinta abipusė jų teisių apsauga ir sudaromos vienodos tų teisių
įgyvendinimo teisinės sąlygos.
Teisės normų galią reguliuoti žmonių santykius nusako tokie jos
požymiai.
NORMINAMASIS POBŪDIS
Jis reiškia, kad teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio
dalyviams elgesio taisyklę (teises ir pareigas). Tai kyla iš artimiausios
pačios teisės normų paskirties - būti teisinio reguliavimo
priemone. O reguliuoti žmonių elgesį, sakėme, — tai nustatyti jiems
teises ir pareigas, tų teisių ir pareigų tarpusavio santykį: asmens subjektinės
teisės rodo, ką asmuo gali daryti, o pareigos - ką jis privalo
daryti arba ko privalo nedaryti. Todėl teisių ir pareigų santykis
visada egzistuoja kaip tam tikras leidimų ir paliepimų (pozityvių ar
negatyvių) santykis. Pareiga, formuluojama pozityviai, reiškia įpareigojimą
(paliepimą) atlikti pozityvius veiksmus, o formuluojama
negatyviai — draudimą neatlikti tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, pareiga
mokėti mokesčius pozityviuoju požiūriu reiškia liepimą (įpareigojimą)
mokėti mokesčius, o negatyviuoju — draudimą nemokėti
mokesčių. Liepimas ir draudimas kaip tik ir telpa viename žodyje
pareiga ir yra du jos aspektai.
Leisdama asmeniui naudotis kuria nors vertybe, teisės norma
suteikia jam laisvę šią vertybę netrukdomai įsigyti, ja naudotis, disponuoti,
o įpareigodama atlikti tam tikrus veiksmu ar jų neatlikti,
apriboja jo veiksmų (teisių) laisvę. Bet apriboja tik tokiu mastu, kiek
šito reikia garantuoti kito asmens laisvę. Todėl teisėje slypinti laisvė,
kaip sakėme, visada yra teisinė laisvė ir dėl to - santykinė, priklausoma
nuo atitinkamų pareigų vykdymo kito asmens teisių naudai.
Šiuo atžvilgiu teisę apibrėžė ir I. Kantas: „Teisė - tai visuma
196