Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
ratyviai veikiančią administraciją, ją aprūpinti įpareigojančių, formalizuotų
teisės normų sistema.
3.3.1 NORMATYVISTINĖ (ETATISTINĖ) TEISĖS SAMPRATA
Filosofinių pagrindų požiūriu normatyvizmas orientuotas į neokantizmą
ir teisinį pozityvizmą. Kantizmo įtaka čia reiškiasi tuo, kad
pagrindine prielaida laikomas jau minėtas būties ir privalomumo skyrimas;
jurisprudencija siejama su grynojo privalomumo tyrinėjimu,
įvaldymu; taip pat postuluojama, kad pažinimo metodas kuria pažinimo
objektą ir kad tokio metodo paieška ir naudojimas privalo būti
jurisprudencijos specifika. Normatyvizmas kaip tik ir yra toks metodas,
kuris siekia susiaurinti teisės sampratą iki elgesio taisyklės
(teisės normos) ir tyrinėti teisę tik logikos bei kalbos požiūriu. Todėl
teisė čia nėra procesas, o statinė normų būtis, kuri prasideda
norma ir baigiasi jos taikymu.
Normatyvizmo kūrėju ir pagrindiniu atstovu laikomas vokiečių
ir austrų teisininkas Hansas Kelzenas (1881-1973), Vienos teisės mokyklos
atstovas, teisinio pozityvizmo požiūriu kritikavęs prigimtinės
teisės ir sociologinės teisės koncepcijas, siekęs apvalyti teisę nuo
ideologijos ir aksiologijos „priemaišų", plėtojęs ją kaip grynai elgesio
norminimo techniką. Tai buvo pozityvus mėginimas suvokti teisės
specifiškumą, atriboti jos problematiką nuo etines, politinės 31 . Ir
tik šios metodologinės linkmės suabsoliutinimas menkino jos mokslinę
vertę.
31 Šiandien Europos teisėje dėl socialinės teisinės valstybės raidos, mirties
bausmės panaikinimo, susipynus, susimaišius teisiniams ir etiniams, politiniams
veiksniams, tampa nebeaišku, kur prasideda ir baigiasi teisės kompetencija ir
kur teisės vardu veikia etinės, politinės nuostatos. Teisės mokslas ima tarsi prarasti
savo objektą ir tapatybę. Pavyzdžiui, mirties bausmės panaikinimas Lietuvoje
oficialiai pagrįstas teisiniais argumentais, nors šios bausmės panaikinimas
nėra teisinė problema; socialinę pagalbą neįgaliesiems taip pat norima grįsti
žmogaus teisėmis, nors tokios pagalbos motyvai taip pat yra ne teisiniai, o etiniai,
politiniai - geraširdiškumas, socialinis solidarumas, tikslingumas, kurie su
teise gali būti susieti tik netiesiogiai. Bet kuris teisių pripažinimas veiksniam
asmeniui, atleidžiant jį nuo būtinybės tas teises garantuoti atitinkamų pareigų
vykdymu, nėra teisinis, jeigu teisė suprantama kaip subjektinių teisių ir pareigų
vienovė. Tai priežastis, subrandinanti antrąjį H. Kelzeno poreikį, kad būtų pasakyta,
kas yra šiuolaikinė grynoji teisė ir koks turėtų būti jos kompetencijos
santykis su etinio, politinio veiksnio kompetencija. Šiandien klostosi padėtis,