Teises Teorija - Skynet

i
TEISĖS TEORIJA
2) „Teisė saugoja tik tuos atskirų asmenų interesus, kurie turi
viešos reikšmės", tokios reikšmės neturintis interesas nesąs teisės
objektas.
3) „Kai kurie didelės viešos reikšmės interesai yra tvarkomi privatinės
teisės normų, ir priešingai, kai kurie mažos viešos reikšmės
interesai yra vis dėlto tvarkomi viešosios teisės normų; pvz.; neatidus
daiktų pristatymas kariaujančiai kariuomenei turi didelės viešos
reikšmės, bet priklauso privatinei teisei. O miesto [...] tarybos nario
rinkimai turi kur kas mažesnės viešos reikšmės, tačiau priklauso viešajai
teisei." 88
Be to, šis skirstymas yra ir nenuoseklus. Vieni tos pačios teisės
šakos institutai gali būti priskiriami prie viešosios teisės, kiti - prie
privačiosios. Pavyzdžiui, darbo teisė priskiriama viešajai teisei, jeigu
darbdavys - valstybė; bet jeigu darbdavys - privatus asmuo, tai darbo
santykių reguliavimas - privačiosios teisės reikalas. Todėl M. Glendonas
ir kiti darbo teisę vadina mišria, atseit esančia ties viešosios ir
privačiosios teisės riba. Bet metodas (kriterijus), kuris sukuria ribines
klasifikacijas, nėra loginis, nes loginis skirstymas tik tada laikomas
korektišku, kai skirstymo nariai (teisės šakos) vienas kitą šalina.
Teisės skirstymas į viešąją ir privačiąją, sakėme, turėjo esminės
reikšmės tik esant klasinei valstybei ir totalitariniam režimui (iš čia
šis skirstymas ir atėjo), nes remiamasi skirtingais principais: privačioji
teisė - šalių lygiateisiškumu, o viešoji - Šalių nelygiateisiškumu,
vienos viešpatavimu (diktatu), kitos pavaldumu ir pavergimu
(valdžios ir pavaldumo santykis). Toks teisės skirstymas galėjo turėti
prasmės Europai tik iki Antrojo pasaulinio karo, kol Vakarų Europos
valstybių gyvenime įsitvirtino teisės viešpatavimo principas.
Teisinėje valstybėje privačiosios teisės principai, sakėme, virsta visos
teisės principais, nes čia siekiama įveikti valstybės ir visuomenės
susipriešinimą, įtvirtinti viešpatavimą ne bet kokios teisės, o suprantamos
kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė.
Nūdienos sąlygomis teisė gali būti skirstoma į viešąją ir priva-
, čiąją, kai: 1) norima sekti istorine tradicija; 2) nesiekiama didesnio
teisinių sąvokų tikslumo; ir 3) skirstymo pagrindu laikomi išoriniai,
neesminiai teisės šakų požymiai, kad ir tas faktas, jog vienas iš teisinių
santykių subjektų yra valstybė.
P. Leonas Teisės enciklopedija. Kaunas, 1931. P. 157.
274