Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
galimybes ir rezervus. Pavyzdžiui, suteikimas įmonėms teisės
atsižvelgiant į valstybės nustatytus atlygio tarifus diferencijuoti
darbo užmokestį pagal darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų
sudėtingumą ir kita.
Pagal atliekamas funkcijas teisės normos skirstomos į: 1) reguliacines;
ir 2) sankcijas nustatančias.
Reguliacinės teisės normos
Nustato teisinio santykio dalyviams turiningąsias teises ir pareigas.
Tai konstitucijos, administracinės, civilinės, šeimos, ekologinės
ir kitų teisės šakų normos. Jų nustatytų pareigų (imperatyvų)
vykdymo privalomumą garantuoja sankcijas nustatančios
normos.
Sankcijas nustatančios normos
Teisės literatūroje jos vadinamos apsauginėmis. Tai netikslus
terminas. Jo kritikai galioja visi tie argumentai, kurie buvo išsakyti
dėl apsauginės funkcijos. Apsaugoti žmogaus teises yra strateginis
teisės apskritai (vadinasi, kiekvienos normos) tikslas ir
todėl negali būti rūšinis požymis. Žmogaus teisės saugomos ne
tik nustatant sankcijas, bet ir reguliuojant žmonių santykius. Šiuo
atžvilgiu reguliacinės teisės normos taip pat yra apsauginės.
Prie sankcijas nustatančių normų priskirtinos visos Baudžiamojo
kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso,
taip pat kitų kodeksų specialiųjų dalių normos. Pavyzdžiui,
„Vagystė — slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas baudžiamas
laisvės atėmimu iki ketverių metų [...]" (BK 271 str.)
Sankcijas nustatančios normos yra skirtos reguliacinių normų
imperatyvų privalomumui garantuoti.
Pagal juridinę galią teisės normos yra įstatyminės, turinčios didžiausią
juridinę galią, ir poįstatyminės - mažesnės juridinės galios,
nes sukurtos remiantis įstatyminėmis ir joms neprieštaraujant.
Pagal galiojimo apimtį teisės normos skirstomos į bendrąsias,
specialiąsias ir individualias.
Bendroji teisės norma
Formuluoja bendrąją elgesio taisyklę, yra taikoma neribotam
subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį
ir metodą. Plėtoti jos turinį gali būti kuriamos specialiosios
normos.
229