Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
pusavio bendradarbiavimu) ir interesų kompromisu. Tai buvo pozityvus
liberaliųjų valstybės ir teisės sampratų įveikimas.
Institucionalizmo linkme solidarumo idėją XX a. pradžioje plėtojo
kitas Prancūzijos administracinės teisės specialistas - Morisas
Horiju (Maurice Hauriou, 1856-1929) veikale „Administracinės ir
viešosios teisės kursas" (Precis de droit administratif et de droit public...
/ 11 ed. Paris, 1927), siekdamas suteikti solidarumo idėjai institucinį
(organizacinį) pavidalą. Kiekviena organizacija, pasak M. Horiju,
yra tam tikra korporacija (institucija): šeima. Bažnyčia, akcinė
bendrovė, profesinė sąjunga ir kitos, kurios, teikdamos pavienius individus,
siekia padidinti kiekvieno galimybes ginti savo teises. Organizuota
gynyba kuria socialinių jėgų pusiausvyrą visuomenėje, reikalingą
sukurti ir palaikyti socialinę rimtį visuomenėje. Jis ragino
atitinkamai orientuoti ir valstybę, kad jos vykdomoje politikoje būtų
atsižvelgta į įvairių socialinių institucijų vertę ir reikšmę visuomenės
gyvenimui, ir šitaip išvengti socialinių sukrėtimų, kylančių dėl
socialinės pusiausvyros pažeidimų.
2.3 KOMPROMISINĖS KRYPTIES
TEISĖS SAMPRATŲ ĮVERTINIMAS
Šios teorijos išreiškė naują valstybės ir teisės sampratos tendenciją.
Jos siekė paversti teisę ne viešpatavimo, o bendradarbiavimo įrankiu.
Pagrindine priemone transformuojant socialinius interesus į teisės normas
laikė ne nugalėtojų prievartą, o priešingų interesų kompromisą.
Vadovaujantis solidarumo idėja buvo plėtojamas naujos politinės sistemos
modelis, kuris turėjo klasių kovą paversti klasių bendradarbiavimu,
kad socialistinė revoliucija netaptų vieninteliu įmanomu būdu
spręsti socialinius prieštaravimus, plėtoti socialinį teisingumą.
L. Diugi ir kitų solidarumo idėjos puoselėtojų teorijos pagrindu
plėtojosi šiuolaikinė teisės samprata, o šios pagrindu - socialinės
teisinės valstybės koncepcija ir praktika.
3. TEISĖS SAMPRATŲ
DIFERENCIACIJA PAGAL TEISĖS ŠALTINIO POBŪDĮ
Pažiūros į teisę gali skirtis ir pagal tai, kaip suprantamas pats interesas,
iš kurio kildinama teisė: ar jis — dieviškoji valia, žmogaus
prigimtis, valdžios valia ar faktiniai žmonių santykiai, kurie atsi-
74