Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
čiai turėtų visas Konstitucijoje nurodytas teisines priemones apsaugoti
ir operatyviai, mažiausiomis pastangomis įgyvendinti savo konstitucines
teises. Pavyzdžiui, Konstitucija nustato, kad „piliečiams
laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas"
(33 str. 3 d.). Tai įpareigoja Seimą neatidėliojant tokį įstatymą
priimti, nes priešingu atveju tą teisę bus sunku įgyvendinti remiantis
vien Konstitucijos 6 straipsniu: „Konstitucija yra (...) tiesiogiai
taikomas aktas." Tačiau priimti tokį įstatymą Seimas delsė iki
1999 m. liepos 7d. ir šitaip neveikimu pažeidinėjo Konstitucijos
33 straipsnio trečiąją dalį.
DAUGUMOS PRINCIPAS
Jis įtvirtintas Konstitucijoje kaip Seimo ir kitų atstovaujamųjų institucijų
veiklos, įstatymų ir kitokių sprendimų priėmimo procedūros
principas: priimamas tas įstatymo projektas, kuris susilaukė daugumos
Seimo narių (Konstitucijos 69 str. 2 d.) ar tautos pritarimo. Juo
remiantis priimami visi referendumui pateikiami sprendimai. Tačiau
daugumos principas gali būti ir diktato principas, legalizuojantis mažumos
teisių pažeidimą. Dauguma nėra teisė pažeisti mažumos teises.
Todėl jis kuriant teisę neturi pakeisti socialinio kompromiso principo.
Demokratinių kraštų atstovaujamosiose valdžios institucijose
daugumos principas taikomas retai, ir tik tais atvejais, kai po didelių
pastangų vis dėlto nepavyksta pasiekti kompromiso formuluojant
konkrečios teisės normos tekstą. Jis yra tam tikro spaudimo priemonė,
taikoma kraštutiniais atvejais.
Mūsų Konstitucijos 69 straipsnio antroji dalis leidžia priimti įstatymą,
jeigu už jį „balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje".
Konstitucija nereglamentuoja, kiek mažiausiai Seimo narių
turi dalyvauti Seimo posėdyje, kad posėdžio priimti teisės aktai galiotų.
Todėl gali susidaryti kuriozinė situacija, kai keli Seimo nariai
gali priimti įstatymą.
EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS
Šis principas nustato, kad įstatymo projektas būtų rengiamas, o priimtas
įstatymas vykdomas mažiausiomis laiko, energijos, medžiagų
ir kitokiomis sąnaudomis. Šį principą ignoravo Vyriausybės 1998 m.
sausio 22 d nutarimas Nr. 83 „Dėl pirmosios laiko juostos laiko taikymo",
kuris, pavėlinęs darbo dienos pradžią, įpareigojo viešąsias Lietuvos
valstybės įstaigas, o per jas - ir Lietuvos žmones ilgiau dirbti
186