12.06.2013 Views

Teises Teorija - Skynet

Teises Teorija - Skynet

Teises Teorija - Skynet

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

TEISĖS TEORIJA<br />

teisės teoriją, kuri domisi tik techniniais teisinės dogmatikos klausimais.<br />

Todėl suprantama, kodėl normatyvizmu labiau domėjosi teisininkai<br />

praktikai (teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai), turintys<br />

oficialią valstybės tarnybą, kuriems svarbiau įstatymus tinkamai<br />

taikyti, o ne vertinti žmogaus teisių apsaugos požiūriu.<br />

3.3.2 INSTITUCINIS POZITYVIZMAS<br />

Tai nauja teisinio pozityvizmo versija (Otto Weinbergas, Neilas<br />

MacCormickas) 32 , kuri, polemizuodama su tradiciniu („supaprastintu")<br />

teisinio pozityvizmo variantu, teigia, kad nuostata dėl įstatymų<br />

leidėjo valios kaip vienintelio „teisės šaltinio" neturi būti pagrindas<br />

teisinti kraštutinį teisinių sprendimų voliuntarizmą. Jie pripažįsta, kad<br />

yra daugelis veiksnių, kurie riboja teisėkūros subjektų laisvą ir formuoja<br />

teisės turinį. Teisės taikymas nesąs paprastų, loginių operacijų<br />

rezultatas, nes subjektas, taikantis teisę, visada įnešąs į tą aktą ir<br />

tam tikros kūrybos elementų.<br />

3.4 SOCIOLOGINĖ TEISĖS SAMPRATA<br />

Tai diferencijuota idėjinė kryptis, teisės literatūroje vadinama įvairiai:<br />

realistine teisės koncepcija, teisiniu realizmu, sociologine jurisprudencija,<br />

pragmatiniu instrumentalizmu, teisiniu psichologizmu,<br />

gyvąja teise ir t.t.. Pažįstant teisę, ji teikia pirmenybę trečiajam teisinės<br />

būties lygmeniui, t. y. realiai egzistuojančiai visuomenės tvarkai<br />

— teisiniams santykiams.<br />

Ši idėjinė kryptis remiasi empirine teisės samprata — laikomasi<br />

pragmatinės nuostatos, kad kiekviena tiesa - tai praktiškai pritaikoma<br />

hipotezė, o hipotezės teisingumas visiškai priklauso nuo to, ar ji<br />

duoda reikiamą rezultatą. Todėl atsisakoma teisės esmės tyrimo, tvirtinant,<br />

kad ji nepažini. Atvirkščiai - tokie klausimai kaip teisės esmė,<br />

teisės kilmė laikomi nevaisingomis ir tolimomis nuo teisės praktikos<br />

abstrakcijomis. Tos krypties devizas - tirti gyvąją, tiesiogiai taikomą<br />

teisę (Jus in actio, arba „teisinis funkcionalizmas"). Raginama nuo<br />

teisės esmės klausimo pereiti prie teisės funkcijų klausimo. „Apie<br />

inžinieriaus darbą, - sako R. Paundas, - sprendžiama ne iš to, kaip<br />

jis atitinka nustatytus tikslus, ir ne iš to, ar darbas atitinka tradici-<br />

32<br />

Žr.: MacCormik N., Weinberg O. Grundlagen dės institutionalistischen<br />

Rechtspositivismus. Berlin, 1985.<br />

86

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!