Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Marginalinio elgesio sąvoką šiandien plačiai vartoja teisės sociologija
ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori išskirti požymius
tokių asmenybių ar socialinių grupių, kurios pripažįsta vertybes,
priklausančias įvairioms socialinėms kultūrinėms sistemoms, bet
nė vienoje iš tų sistemų neranda savo vietos. Dėl to tokie asmenys
jaučia nuolatinį diskomfortą ir tai pasireiškia atitinkamu jų elgesiu,
deviaciniu (nukrypstančiu nuo socialinių standartų) pasyvumu arba
agresyvumu. Socialiniu, politiniu požiūriu toks asmuo jaučiasi atplėštas
nuo savo socialinių šaknų, jaučia nuolatinį nepasitenkinimą,
o viso šito priežastimi laiko jam nepalankias socialines permainas.
Iš čia kyla potencialus jo pasiruošimas pripažinti kraštutinius konservatizmo
arba radikalizmo lozungus, veikti asocialiai, agresyviai
arba pasiduoti visiškai apatijai. Teisės požiūriu marginalinis elgesys
yra „tarpinis" taip teisėtos ir neteisėtos asmens būsenos.
3) Konformistinis, arba prisitaikėliškas, elgesys yra tada, kai
asmuo paklūsta teisės reikalavimams, giliau nesuprasdamas jų laikymosi
prasmės (naudos) arba sąmoningai į tai nesigilindamas. Tai
pasyvus teisės normų laikymasis, prisitaikymas prie aplinkinių (grupės,
giminių, kolegų ir t. t.) nuomonės ir veiklos. Tai kolektyvinio
žmogaus elgesys, kai jis mano, kad šitaip elgiasi tik todėl, jog šitaip
elgiasi „visi", jog elgtis „kaip visi" jam asmeniškai naudinga,
padeda kopti karjeros laiptais. Įvairiose visuomeninėse santvarkose,
o ypač sovietiniais laikais buvo įprasta kalbėti ir elgtis ne taip, kaip
reikalauja tiesos, pažangos ar proto logika, o kaip nori valstybinė
valdžia, iš kurios palankumo tikimasi asmeninės naudos. Todėl tie
patys asmenys, kurie anais laikais viešai šaipėsi iš Lietuvos nepriklausomybės
idėjos, prieš ją veikė, dabar gali taip pat „kaip ir visi"
entuziastingai kalbėti už nepriklausomybę, nes elgiamasi pagal daugumos
pavyzdį ir momentinę asmeninę naudą: jeigu iš nepriklausomybės
neigimo galima laimėti asmeninės naudos, kodėl „su visais"
prieš ją nesistengti; o jeigu asmeniškai naudingiau remti nepriklausomybę,
kodėl jai nepritarti, nes abiem atvejais galima svariai pasiteisinti
- „visi šitaip elgiasi".
Toks elgesys vadinamas konformistiniu (lot. conformis - panašus,
atitinkantis). Pilietiškai nesusiformavusios asmenybės elgesio motyvai
gali būti savanoriškas sutikimas paklusti vyraujančiai nuomonei,
pasyvus požiūris į teisinę tvarką, vengimas ką nors svarstyti kolektyve,
pritarimas tiems, su kuriais sieja asmeniniai ar tarnybiniai
341