Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
Kai kas gali paklausti, kodėl tarp šių principų, kuriuos pavadinome
pagrindiniais, nėra teisingumo principo, kuris tradiciškai visuose
vadovėliuose nurodomas tarp pagrindinių. O jo nėra todėl, kad
teisingumas šiuo požiūriu nėra teisės principas vien dėl to, kad jis
visiškai sutampa su teisių ir pareigų vienove ir tėra tik jos sinonimas.
O jeigu kuri teisinė idėja sutampa su pačia teisės esme, tai ji
- ne principas, o tik kitoks tos pačios esmės įvardijimas. Teisingumą
laikant teisės principu, tektų klausti, o kas dar yra be teisingumo,
kad būrų išsemta tos vienovės apimtis? Ši vienovė visada teisinga,
o teisingas negali turėti kitokio pavidalo, kaip teisių ir pareigų
pusiausvyros. Iš teisingumo kyla teisių ir pareigų vienovė, o iš
šios vienovės - teisingumas.
Iš šių penkių principų galėtume toliau išvesti visus teisės teorijoje
ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpšakinius, šakinius
ir teisės institutų principus. Pavyzdžiui, iš principo įstatymui
visi lygūs kyla teisėtumo principas (visi privalo laikytis tų pačių įstatymų
tik todėl, kad įstatymui jie yra lygūs). Dar labiau specializuojamas,
šis principas virsta principu audiatur et altera pars (tebūnie
išklausyta ir antroji pusė), jau reiškiančiu tos pačios lygybės įstatymui
ir teisei pasireiškimą per teisminį tyrimą: abiem teisminio ginčo
šalims suteikiamos lygios teisės teikti ir vertinti įrodymus.
Bet mus domina ne tik loginė teisės principų priklausomybė vienam
„centrui" — teisių ir pareigų vienovei. Svarbu plačiau pažinti
teisės principų turinį ir jų taikymo sritį.
4.1 TEISĖS PRINCIPŲ PAVIDALAI
Kilmės požiūriu teisės principas dažniausiai pasireiškia kaip teisinė
idėja, kuri nėra įtvirtinta konkrečioje teisės normoje ir egzistuoja kaip
teisinės doktrinos sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, teisinis nurodymas,
kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje, yra teisinės doktrinos
idėja-principas. Bet teisės principai egzistuoja ne tik idėjos, bet ir
teisės normos pavidalu. Pavyzdžiui, konstitucinis principas žmogaus
asmuo neliečiamas iš pradžių susiformuoja kaip teisinė idėja, vėliau
paverčiamas konstitucine teisės norma, kurios pagrindu formuojasi konkretūs
žmonių santykiai, kuriais įgyvendinamas šis principas. Tai reiškia,
kad tokia idėja iš teisinės doktrinos perkeliama į galiojančios teisės
normas, kad būtų sustiprinamas jos įsakmumas ir privalomumas.
Toks pat principas, esantis teisės norma, yra ir Konstitucijos 28 straips-
125