Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
5.3 TEISĖS FORMOS RŪŠYS
Teisės normų forma - tai istoriškai besiklostantis dalykas, kintantis
nuo įvairiarūšių griežtai neišreikštų pavidalų vis unifikuotesnių ir
griežčiau formuluojamų link. Vergovinėje santvarkoje teisės forma
buvo įvairūs negriežtai formuluojami papročiai, religinės normos,
teismų sprendimai, aukštų pareigūnų potvarkiai, doktrininiai aiškinimai,
formuluojantys tam tikrus elgesio imperatyvus, kurie buvo užtikrinami
ir valstybinės prievartos priemonėmis, nes tada valstybė
vykdė ir pasaulėžiūrinę funkciją — draudė oficialią religiją ignoruojantį
elgesį.
Panaši buvo ir feodalinės teisės forma. Radikaliai keistis ji pradėjo
tik kapitalizmo epochoje. Nors kai kuriose šalyse teisės praktika,
religinės normos, papročiai ir toliau liko pripažinta teisės forma,
tačiau pagrindine pozityviosios teisės forma daugelyje Europos šalių
(ypač romanų-germanų teisės tradicijos) imta laikyti teisės normų
aktus ir jų kodifikacijas — kodeksus.
Dabar oficialiomis teisės normų išraiškos formomis laikomi: teisinis
paprotys, teisinis precedentas, norminio turinio sutartys, ratifikuotos
tarptautinės sutartys, teisės normų aktas. Teisės doktrinos,
teismų praktika (ne precedentas) laikytinos teisinės minties šaltiniais.
Tačiau precedentų teisės legalizavimo atveju teisinė doktrina tam tikrais
atvejais irgi gali būti laikoma teisės imperatyvų išraiškos forma
- tais atvejais, kai teismui reikia remtis teisės analogija (visuotinai
pripažintais teisės principais). Tada teise laikoma ne tik teisės normos,
bet ir teisinės idėjos (teisės principai).
Teisės normų forma ir jos diferenciacija tiesiogiai susijusios su
formaliuoju teisės normų šaltiniu - teisėkūros procedūromis. Skiriami
tokie teisėkūros procedūrų tipai: l) jau esamos elgesio taisyklės
sankcionavimas; 2) tarptautinės sutarties ratifikavimas; 3) originalios
teisės normos sukūrimas.
Sankcionavimu pirmiausia buvo sukuriama tokia teisės normų
išraiškos (egzistavimo) forma kaip teisinis paprotys.
5.3.1 TEISINIS PAPROTYS
Teisinis paprotys — teisės normų egzistavimo forma, kuri atsiranda
kompetentingai valstybės institucijai sankcionavus (patvirtinus) elgesio
taisyklę, susiformavusią pačioje visuomenėje dėl ilgalaikio ir
daugkartinio kartojimosi. Papročiai atsiranda apibendrinus visuome-
239