Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
nėra gėrio ir blogio kategorijų. Galima lietų ar sausrą girti ar peikti,
bet negalima pritarimu ar smerkimu sukelti ar sustabdyti šių gamtos
reiškinių, jie vyksta nepriklausomai nuo žmogaus valios ir nėra jos
kontroliuojami. Žmonės pažino gamtos dėsnį, dėl kurio šildomas kūnas
plečiasi, o šaldomas - traukiasi. Jie negali pakeisti šio dėsnio,
bet gali pažinti jo veikimą, o pažinę jį panaudoti savo teisių saugai
ir bendrai gerovei didinti.
Kas kita socialiniuose moksluose, kurių objektas - žmonių interesai,
virstantys socialine tvarka. Skirtingai nuo gamtinės, ji, kaip
sakyta, yra ne objektyvi duotybė, o pačių žmonių kūrinys, skirta
garantuoti, įgyvendinti jų teises (interesus). Neperžengiant tam tikrų
ribų ta tvarka gali būti nustatoma, keičiama žmonių nuožiūra (atsižvelgiant
į jų tarpusavio jėgų santykį). Žmogus turi santykiškai
laisvą valią, vadinasi, gali iš dalies laikinai nustatyti ir kitokią socialinę
tvarką, negu reikalauja tam tikrų reiškinių prigimtis. Visuomenėje
nusistovi tam tikra visuotinai privaloma socialinė tvarka tik
todėl, kad taip norėjo atitinkamus interesus ir socialinės jėgos persvarą
turinčių žmonių grupė, kuriai nustatyti tokią tvarką yra palankiausias
būdas įgyvendinti savo interesus. Jeigu šie žmonės panorės
kitaip ir socialinių jėgų persvara išliks jų naudai, tai bendra visuomeninio
gyvenimo tvarka gali radikaliai pasikeisti. Vieni žmonės,
disponuojantys jėgos persvara, gali kitiems smurtu primesti savo interesus
išreiškiančią tvarką. Tarybų Sąjunga, įvykdžiusi 1940 m. Lietuvos
okupaciją, nustatė ne Lietuvai, o sau naudingą socialinę tvarką.
Rusija 1917 m. „panorėjo" savo kapitalistinę socialinio gyvenimo
tvarką pakeisti socialistine, o nuo 1991 m. - vėl kapitalistine.
Tai rodo, kad socialinės tvarkos kūrėjas yra pats žmogus, veikiantis
savo interesais, ir kad ta tvarka - tai tik jėgos persvarą
turinčio ir tam tikrais interesais besivadovaujančio žmogaus (žmonių
grupių) kūrinys, įgyjantis visiems privalomo elgesio taisyklių
(įstatymų) sistemos pavidalą.
Todėl ta tvarka gali būti ne tik aprašoma, kokia ji yra, bet ir
vertinama, kokia ji turi ar gali būti, kad atitiktų tam tikrų socialinių
grupių siekius ir interesus. O tai reiškia, kad jai gali būti taikomos
gėrio ir blogio, teisingumo ir savivalės kategorijos. Kadangi visuomenė
yra socialiai diferencijuota (ją sudaro įvairių interesų socialinės
grupės), tai kiekviena tokia grupė gali turėti skirtingas tos pačios so-
24