Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
artimo teisėms ar agresija prieš tas teises. Pavyzdžiui, techninis
kapitalo tvarkymas (laisvų piniginių lėšų laikymas namie
ar banke pagal pasaugos sutartį), atskirtas nuo jo įsigijimo būdų
ir panaudojimo tikslų, nėra nei moralus, nei amoralus, nes
nėra tiesioginio to kapitalo ryšio su kitų žmonių interesais.
Moralūs ar amoralūs gali būti tik kapitalo įsigijimo ir jo panaudojimo
būdai bei tikslai, nes kapitalą galima įsigyti tiek iš
agresijos prieš artimą (iš vagysčių, sukčiavimo, reketo, gamybinio
išnaudojimo), tiek iš paveldėjimo, iš darbo kaip paslaugų
visuomenei teikimo. Pirmuoju atveju kapitalo įsigijimo būdai
bus amoralūs ir kartu priešingi teisei, antruoju atveju -
moralūs ir teisėti.
Taigi į moralės ir teisės veikimo sritį patenka tik tie žmonių
veiksmai, kurie tam tikru būdu (agresijos ar pagarbos) paliečia
kitų žmonių teisės ir todėl tų teisių atžvilgiu gali būti vertinami
kaip moralūs (naudingi) ar amoralūs (žalingi), teisėti ar neteisėti.
Elgesio taisyklės (teisių ir pareigų) detalizavimo laipsnis
Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos, suformuluotos, išvardijami
teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar išnykimo
pagrindai, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik
bendra pareiga (nevok; nekalbėk netiesos; mylėk savo artimą
kaip save patį ir kt.). Moralės imperatyve mylėk savo artimą
kaip save patį nenurodoma, kokiais konkrečiais veiksmais ta
meilė turi pasireikšti. Tai paliekama spręsti pačiam paliepimo
vykdytojui. Todėl moralės normos veikiau yra žmonių elgesio
principai negu programos, planai, išplėtotos elgesio taisyklės.
Be to, čia formuluojama pareiga artimui ir nieko nesakoma,
kokias teises tokios pareigos vykdymas sukuria pačiam vykdytojui.
Čia gali būti pareiga be teisės, bet tai tokia pareiga,
kurią vykdyti asmuo gali atsisakyti. Pavyzdžiui, moralinė pareiga
teikti labdarą neturtėliui nėra įsakmi: konkretus asmuo
gali nevykdyti šios pareigos, nes tam jis nėra privalomai įpareigotas,
toks elgesys tik pageidautinas. Kita vertus, asmuo gali
vykdyti kitam pareigas, nereikalaudamas, kad tas „kitas" vykdytų
jam grįžtamąsias pareigas. Aukotojas teikdamas labdarą
nereikalauja ir nesitiki, kad Šelpiamasis kokiu nors materialiu
būdu atsilygins jam ateityje. Tas atsilyginimas čia gali būti
tik dvasinis (pasimelsti už geradarį). Teisės normoje, kaip sa-
208