Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
3) Norminių teisės aktų suformuluoti nurodymai išreiškia valstybės
valią, o individualūs teisės taikymo aktai - ir pavienių piliečių
subjektyvią valią (pvz., testamentas).
4) Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą
(įstatymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo skiriasi
nuo teisės taikymo aktų formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis,
protokolas, testamentas, įsakymas ir kt.).
5) Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius
santykius, o teisės taikymo aktai - konkrečius gyvenimo atvejus,
situacijas.
6) Norminis teisė aktas yra nuolatinis paliepimas, o teisės taikymo
aktas - vienkartinis paliepimas.
7) Norminio teisės akto išleidimo procedūra sudėtinga, tuo tarpu
teisės taikymo aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka paprastesnė,
operatyvesnė.
Norminių teisės aktų rūšys. Visi norminiai teisės aktai funkcionuoja
kaip vientisa sistema, kuriai būdingi tokie požymiai: suderinamumas,
abipusė sąveika, hierarchiškumas, specializacija ir diferenciacija
pagal teisės šakas. Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų
sistemą nustato Konstitucija ir ši sistema apima aukščiausios (centrinės)
valdžios ir savivaldos institucijų, tautos valios tiesioginės išraiškos
norminius aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis.
Norminiai teisės aktai klasifikuojami atsižvelgiant į konstitucinį
valdžios padalijimą. Todėl pagrindinis jų klasifikavimo pagrindas -
teisės akto juridinė galia (teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos
- apimtis), kuri priklauso nuo tą normą išleidusio teisėkūros subjekto
kompetencijos. Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią visi tokių
normų aktai yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.
Įstatymai, jų požymiai ir rūšys. Įstatymai - tai Konstitucijos
ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie
turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas,
skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius. Tai lemia jų
išskirtinumą norminių teisės aktų sistemoje. Įstatymams būdingi tokie
požymiai:
a) yra priimami aukščiausios atstovaujamosios valdžios (Seimo)
arba tautos referendumu;
b) pasižymi aukščiausia juridine galia. Dėl šios savybės jiems
priklauso viršenybė, palyginti su visais kitais norminiais teisės ak-
247