Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
tituto pagrindu, pagal civilinę teisę, neveiksnūs ar riboto veiksnumo
asmenys gali būti paveldėjimo, pirkimo-pardavimo, paskolos, nuomos,
panaudos ir kitokių santykių subjektai. Atstovavimas laikomas
teisėtu, jeigu teisės subjekto atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo
vardu ir interesais (naudai).
Tačiau per atstovavimo institutą neveiksnus asmuo, būdamas teisės
subjektas, negalės būti subjektas tų teisinių santykių, kur reikia
tiesioginio paties asmens dalyvavimo (CK 63 str.). Neveiksnus teisės
subjektas negalės būti politinių santykių subjektas (dalyvauti rinkimuose
arba būti renkamas į valdžios institucijas), jis negalės būti
ir santuokos subjektas, nes šiuo atveju reikia tiesioginio paties teisės
subjekto dalyvavimo. Kai kuriose monarchinėse valstybėse neveiksnūs
ar dalinio veiksnumo teisės subjektai per atstovavimo institutą
galėjo būti ir politinių santykių subjektai - paveldėti valstybės
vadovo (monarcho) valdžią ir iki pilnametystės valdyti valstybę per
savo pasirinktą ar paskirtą atstovą. Bet tai neįmanoma respublikoje,
kur politinė veikla reikalauja paties asmens tiesioginio dalyvavimo.
Todėl teisės subjektas - tai tik teisinio santykio subjekto galimybė,
kuri ne visada gali virsti realybe.
Vadinasi, šiam klausimui svarbus asmens teisių skirstymas į teises,
kurių įgyvendinimas reikalauja tiesioginio paties jų turėtojo dalyvavimo,
ir į teises, kurių įgyvendinimas tokio dalyvavimo nereikalauja
(turtinės teisės).
Šios situacijos logika yra tokia, kad teisiniams santykiams
svarbiausia yra pareigų vykdymas, nes juo yra užtikrinamas kitų
teisinio santykio subjektų (dalyvių) teisių įgyvendinimas. Neveiksnus
asmuo tik todėl nelaikomas teisinio santykio subjektu, kad jis
nepajėgia vykdyti pareigų, kuriomis privalo legalizuoti savo teises
visuomenėje ir garantuoti kitų teisinio santykio dalyvių teisių įgyvendinimą.
Bet jeigu atsiranda kili asmenys ar valstybė, kurie savanoriškai
įsipareigoja vykdyti pareigas, kurios kyla iš neveiksnaus
asmens naudojimosi teise, tai šis asmuo gali būti teisinių santykių
subjektas.
Šių sąvokų skirtumas ypač išryškėja žiūrint į teisę kaip į subjektinių
teisių (leidimų) ir pareigų (liepimų) vienovę. Teisės subjektas
gali tapti teisinių santykių subjektu tik jeigu jis dėl savo subjektiškumo
charakteristikų pajėgus būti subjektinių teisių ir pareigų vienovės
subjektas. Kadangi teisė be pareigos nėra subjektinė teisė, tai
336