Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Bet tokia ontologizuota - nuo pareigos atsiskyrusi teisė atsiduria
ne tik anapus istorijos, kultūros ir visuomenės, bet ir anapus proto,
dėl to tampa protu nebesuvokiama, iracionalia būtimi. Ją tada galima
vadinti privilegija, gamtos dėsniu, Dievo malone ar dar kitaip,
bet jokiu būdu ne teise.
Teisės ontologizavimo tradicija ateina į teisės sampratą iš stoikų
filosofijos (III-II a. pr. Kr.) kaip natūralistinių tendencijų persvara
teisės sampratoje, kai gamtinis pradas stoikų buvo suprantamas
kaip būties vienovės ir jos universalumo pagrindas, o pati teisė tapatinta
su gamtos dėsniais. Šias pažiūras Romos laikotarpiu išplatino
Ciceronas. Senovės Graikijos sofistas Antifontas, veikale „Apie tiesą"
apibrėžęs žmogaus prigimtį kaip gamtinį pradą, laikė ją savanaudiškumo
sinonimu. Jis manė, kad visi įstatymai, pagrįsti vien susitarimu
(suprask - teisių ir pareigų vienove), yra priešingi prigimčiai 49 .
Bet Antifonto argumentų nenaudai reikia pasakyti, kad šiuo priešiškumu
prigimčiai sutartinį aspektą turintys įstatymai kaip tik ir socializuoja
individą, įtvirtina visuomenėje priešingų interesų kompromisą
(socialumą). Teisės objektas (prigimtis) visada egoistiškas, tuo tarpu
subjektinė teisė, kaip teisių ir pareigų vienovė, socializuoja individą
ir jo interesą; ji ne neigia prigimties egoizmą, o tik riboja jį kito asmens
egoizmu. Dėl to subjektinė teisė — sutartinio, jos objektas, egzistenciniai
individo interesai, - objektyvaus, nesutartinio pobūdžio.
Teisės ontologizavimą kaip gamtinio (objektyviojo) prado absoliutinimą
teisėje kritikavo jau Epikūras (341-270 m. pr. Kr.), teigęs
(nors argumentų ir neišplėtojęs), kad teisė nesukuriama gamtos, o nustatoma
žmonių. Epikūrui prigimtinė teisė - tai žmonių susitarimas
dėl bendros naudos. Šio siekio vedami, žmonės sudarą tarpusavio sutartį
nedaryti vienas kitam skriaudos 50
. Įstatymas - tai tik juridinis
tokios sutarties įforminimas.
3.2 TEISĖS ONTOLOGIZAVIMO REIKŠMĖ
Tačiau teisės ontologizmas istoriniu požiūriu turėjo ir pozityvios prasmės,
nes akino, kad teisė nėra grynas, savavališkas susitarimas, kad
joje slypi objektyvus, gamtinis pradas (biologinės asmens vertybės -
interesai), dėl kurio apsaugos, įgyvendinimo, įgijimo ir daromi susita-
49
Sabine G. H., Thorson T. L. Politinių teorijų istorija. Vilnius, 1995. P. 69.
50
. , 1955. C. 72-73.
116