Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
3) ,,Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį
teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais
ir tvarka."
(Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. l d.)
4) ,,Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą
patį nusikaltimą. "
(Lietuvos Respublikos BK 3 str. 4 d.)
5) Nekaltumo prezumpcija kaip baudžiamosios atsakomybės
principas: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas
įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu. "
(Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., anglų Didžioji laisvių
chartija (Magna Charta Libertatum, 1215), I Lietuvos Statutas,
1529, I, l art.).
Nekaltumo prezumpcija susijusi su asmens teise į gynybą. Lietuvos
Respublikos teismų įstatymas (l994 m. gegužės 31 d., Nr. I-
480) nustato, kad visi Lietuvos piliečiai „turi teisę į teisminę gynybą
[...] nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų
neteisėtų veiksmų ar neveikimo" (4 str. l d.). Ir tai formuluoja
autentišką teisės į gynybą prasmę. Tuo tarpu nekaltumo prezumpcija,
suformuluota Lietuvos Respublikos Konstitucijos
31 straipsnyje, išplečia teisės į gynybą prasmę ir ją supranta kaip
asmens teisę gintis nuo bet kokio kaltinimo, taip pat nuo teisėto.
Šitaip prezumuojama, kad kiekvienas kaltinimo pareiškimas įtariamam
asmeniui yra ar gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Manoma,
kad tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu galima atskirti teisėtą kaltinimą
nuo neteisėto.
Šitaip atsiranda minėto Konstitucijos straipsnio ir Teismų įstatymo
4 straipsnio kolizija, bet tai gana savitas prieštaravimas, kai
Teismų įstatymo nuostata teisės požiūriu yra adekvatesnė tos teisės
tikslų požiūriu už konstitucinę nuostatą, nes ši labiau pabrėžia
ne tos teisės tikslus, o priemones, kuriomis galima nustatyti kaltinimo
teisėtumą ar neteisėtumą. Čia įrodinėjimo priemonės laimi
prieš teisės tikslus.
131