Teises Teorija - Skynet

TEISES TEORIJA
grindžiama tuo, kad piliečio teisinis statusas, skirtingai nuo valstybės
pareigūno ar institucijos, pozityviuoju požiūriu neapibrėžtas (leidžiama
visokia jo iniciatyva, reikalinga apsaugoti, įgyvendinti jo teises ir
teisėtus interesus, kuri negali būti išsamiai išvardijama įstatymuose);
piliečio teisinis statusas apibrėžtas tik negatyviuoju požiūriu: nepažeisti
kito asmens teisių ir visuomenėje priimto padorumo normų, kurios
įpareigoja žmones įgyvendinant savo teises ir interesus išlikti žmonėmis,
nepiktnaudžiauti subjektinėmis teisėmis. Jeigu asmuo piktnaudžiauja
teise, teisinas gali atsisakyti ją ginti (CK l.137str. 3 d.). Kitokio
piliečio teisių ribojimo nereikia, išskyrus bendras pareigas, kurios
reikalingos palaikyti bendro gyvenimo organizaciją (pareiga mokėti
mokesčius, karo tarnyba ir kita) ir kurios išplaukia iš visuomeninės
piliečių sutarties. Visas kitas pareigas suponuoja asmens turimų
teisių pobūdis ir naudojimasis jomis.
Todėl pereinant nuo totalitarinio režimo prie demokratinio, turi
keistis imperatyviojo ir dispozityviojo metodų tarpusavio kompetencijos
santykis. Demokratizacija reikalauja imperatyviojo metodo pirmavimą
keisti dispozityviojo metodo pirmavimu. Tai reiškia, kad būtina
pereiti nuo įsakmaus, smulkmeniško žmonių elgesio reglamentavimo
prie visuomeninio santykio dalyvių elgesio laisvės išplėtimo.
Paprastai siekiama suteikti daugiau laisvės gamintojui, darbininkui,
verslininkui ir mažiau laisvės — valstybės valdymo institucijoms, kriminaliniam
elementui.
Plečiantis piliečių laisvės sričiai, suprantama, neišvengiamai kils
įvairių nesutarimų ir konfliktų. Bet valstybė, kurdama teisės normas,
neturi iš anksto numatyti jų priežasčių ir jas šalinti. Prieštaravimų
šalinimas pirmiausiai paliekamas pačių piliečių susitarimui, o
kai patiems piliečiams nepavyksta šito padaryti sandoriais, nesutarimai
sprendžiami laisvo nepriklausomo teismo, kuris vykdo teisingumą
klausydamas ne tik įstatymo, bet ir teisės. Lietuvos Konstitucija
kol kas įpareigoja teismą klausyti tik įstatymo (109 str.), nors naujojo
Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio penktojoje ir šeštojoje
dalyse jau formuluojama laisvesnė teismo pozicija.
Visuomenė neturi siekti visiško santykių sureguliavimo. Nesutarimai,
konfliktai turi būti numanomi. Įstatymas turi formuluoti ne
gatavus konfliktų sprendimus, o tik jų sprendimo priemones. Šiomis
sąlygomis visai kitokį vaidmenį ima vaidinti teismai. Teismų
praktika tampa gausi kazusų bei įvairi kaip ir pats gyvenimas.
164