Teises Teorija - Skynet

4
į
TEISES TEORIJA
nyje suformuluotas imperatyvas: „[gyvendindamas savo teises ir naudodamasis
savo laisvėmis, žmogus privalo nevaržyti kitų žmonių teisių
ir laisvių." Tačiau šį imperatyvą sunku vadinti principu, nes jis,
kaip ir teisingumas, taip pat sutampa su pačia teisės esme ir yra tik
kitoks teisių ir pareigų vienovės įvardijimas.
Kiti teisės principai formuluojami apibendrinant tam tikrą teisės
normų grupę, išskiriant tas normas jungiančią idėją. Pavyzdžiui,
jau minėtas principas audiatur et altera pars atsiranda apibendrinus
baudžiamojo ir civilinio proceso teisės normas, kurios suteikia teisme
ginčo šalims teisę teikti ir vertinti įrodymus, teisę ne tik prokurorui
kaltinti, bet ir teisę advokatui nurodyti aplinkybes, teisinančias teisiamąjį
arba švelninančias jo kaltę ir atsakomybę. Tokios pačios rūšies
yra ir principas: niekas negali būti teisėjas savo paties byloje.
Čia mes turime reikalą su teisės principais, išvedamais iš teisės
normų. Jie konkretina teisių ir pareigų vienovės reiškimąsi vykstant
teisminiams ginčams, teisminiam įrodinėjimui.
4.2 TEISĖS PRINCIPŲ RŪŠYS
Taigi yra dvi pagrindinės teisės principų rūšys:
1) teisės principai-normos; ir
2) teisės principai, išvedami apibendrinus kelias teisės normas.
Principai-normos paprastai yra lemti paties teisinio reguliavimo
objekto. Tokie principai konstitucinėje teisėje yra: „Negalioja joks
Įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai" (7 str.); civilinėje
teisėje - verslo ir sutarčių laisvė, darbo teisėje — darbo sutarties
laisvė ir kiti.
Principus, išvedamus iš teisės normų, paprastai lemia teisinis
reguliavimo metodas. Tokių principų pavyzdžiai gali būti: viskas, kas
neuždrausta Įstatymo, leidžiama, viskas, kas tiesiai neleista Įstatymo,
uždrausta. Pirmasis taikomas piliečiams, antrasis - valstybės pareigūnams.
Dėl pirmojo principo pagrįstumo šiandien gali būti ir kitokių
nuomonių. Jeigu įstatymo nebus uždrausta daugiabučiuose namuose
laikyti neribotą skaičių šunų, tai toks elgesys bus teisėtas,
nors jis ir pažeis kitų gyventojų teises. Šis principas dar yra etatizmo
palikimas, manant, kad galima numatyti visus naudojimosi savo
teisėmis pavojingumo artimo teisėms atvejus ir uždrausti juos įstatyme.
Civilizuotoje visuomenėje galioja konkretesnis principas: leistina
viskas, kas nepažeidžia kito asmens teisių. Jis remiasi prielai-
126