Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Konstitucijos, bet ir bendrojo pobūdžio teisės normų, o teturi įvardytą
teisę „spręsti" dėl įstatymų sutikimo su Konstitucija. Atsiradus
konstitucinei justicijai, Konstitucija nustoja būti statiška, jai būdingas
tapsmas, konkrečią jos normų prasmę (sukonkretintą elgesio taisyklę)
ima nustatinėti besikeičianti teisės samprata ir ją lemiantys
politiniai, ekonominiai veiksmai. Konstitucinio Teismo nutarimai yra
ta forma, kuria Ši besikeičianti teisės samprata įeina į Konstituciją
ir griauna jos statiškumą.
Ministerijų ir departamentų instrukcijos ir įsakymai dažniausiai
yra šakinio pobūdžio norminiai teisės aktai, leidžiami siekiant nustatyti
tam tikros šakos valstybės institucijų veiklos tvarką. Tokie
yra Vidaus reikalų, Finansų ar kitos ministerijos teisės aktai. Instrukcijos
visada yra bendrųjų teisės normų aktai, o įsakymai gali būti
tiek bendrųjų, tiek individualių teisės normų aktai.
Savivaldybių tarybų sprendimai gali būti bendrojo ir individualaus
pobūdžio. Savivaldybių valdybų sprendimai ir potvarkiai irgi
gali būti bendrieji ir individualūs. Savivaldybių priimamų teisės aktų
tematika labai įvairi: tai aktai dėl vietos biudžeto, dėl gamtos apsaugos,
viešosios tvarkos, komunalinio ūkio plėtros ir 1.1. Tai lokalūs
aktai, kuriuos vykdyti privalu visoms įstaigoms, įmonėms, pareigūnams,
veikiantiems savivaldybei įstatymo priskirtoje teritorijoje.
Įmonių įstaigų, firmų norminiai teisės aktai — tai įsakymai, kuriais
įstaigos vadovas tvirtina pareigines instrukcijos, įstaigos viduje
veikiančių kolegialių institucijų nutarimus. Juose išreikštos normos
dažniausiai reguliuoja darbo santykius įmonėse, firmose, įstaigose.
Pagal teisės šakas norminiai teisės aktai gali būti skirstomi ir į
civilinius, baudžiamuosius, administracinius, šeimos, darbo ir kitus,
pagal galiojimo trukmę — į nuolatinius ir laikinuosius.
Nuolatiniai norminiai teisės aktai yra tokie, kurių galiojimas neribojamas
konkrečiu terminu.
Laikinųjų norminių teisės aktų galiojimas apibrėžtas konkrečiu
laiku arba jų galiojimo trukmė konkrečiai nenurodoma, įvardijant patį
aktą „laikinu". Jis galioja, iki tuo klausimu priimamas nuolatinis
norminis teisės aktas. Toks, pavyzdžiui, yra Lietuvos Respublikos Laikinasis
Pagrindinis Įstatymas, galiojęs iki 1992 m. spalio 25d. referendumo
ir pakeistas šiuolaikine Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Norminio teisės akto struktūra. Norminių teisės aktų struktūra
nėra vienoda. Ji dažnai priklauso nuo akto rūšies, reikšmės ir kitko.
253