Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
2. TRYS TEISINĖS BŪTIES LYGMENYS
Pradinis teisinės būties lygmuo yra teisinės idėjos.
l elgesio taisyklę pretenduojantis interesas iš pradžių turi būti
įsisąmonintas, vadinasi, perkeltas į žmogaus sąmonę ir transformuotas
į atitinkamą idėją kaip būsimo, pageidaujamo elgesio
viziją (projektą). „Idėjos yra visų daiktų (kultūrinių — A. V.)
pradžios", - rašė kultūrologiškai mąstantis Platonas 23
. Šiuo atveju
teisinės idėjos — tai pageidaujamo socialinių santykių modelio
vaizdiniai. Teisė čia dar egzistuoja žmonių sąmonėje
kaip idėja, kaip dvasinė būsimo elgesio galimybė. Už šios
sąmonės ribų dar nėra teisės kaip jėgos, galinčios daryti realų
poveikį praktiniam žmonių elgesiui. Tačiau šioje idėjoje
jau slypi ryžtingas ir kryptingas siekis virsti „kūnu" - teisės
normomis, įsakmiu žmonių elgesio imperatyvu.
Antrasis teisinės būties lygmuo, arba interesų juridizavimosi žingsnis,
— teisės norma.
Tai tas pats idėjinis elgesio taisyklės projektas (modelis), tik
jau oficialiai valstybės paskelbtas, suvienytas su valstybės prievarta
ir dėl to tapęs visuotinai privalomo elgesio taisykle, pajėgia
daryti tiesioginį poveikį žmonių elgesiui, jį normuoti, valdyti,
kreipti įstatymų leidėjui (objektyvizuojamo intereso turėtojui)
norima linkme.
Trečioji (baigiamoji) teisės tapsmo, arba interesų juridizavimosi, stadija
— teisiniai santykiai.
Tai teisės normų formuluojami leidimai ir imperatyvai, virtę
praktiniu žmonių elgesiu (teisiniais santykiais).
Atitinkamai teisę kaip interesų juridizavimąsi galima pavaizduoti
tokia formule:
Psichologinė, ekonominė, politinė ir kita žmogaus būtis (socialiniai
interesai) => Teisinė būtis (Teisinės idėjos —> Teisės normos —>
Teisiniai santykiai) => Socialinių interesų įsikūnijimas visuotinai privalomu
žmonių elgesiu
Leonas P. Teisės filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 76.
58