Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
pais, taisyklėmis 92 . Tačiau dažniausiai sutariama, kad esama dešimt
teisės aiškinimo metodų: lingvistinis, sisteminis, istorinis, teleologinis,
precedentinis, įstatymų leidėjo ketinimo, lyginamasis, bendrųjų
teisės principų, analoginis ir loginis (plačiau apie tai žr. minėtą
D. Mikelėnienės ir V.Mikelėno knygą, p. 170). Tačiau šiems metodams
gali būti taikoma vadinamoji „supaprastinimo" operacija, nes
kai kurie jų gali būti jungiami į vieną, pavyzdžiui, teleologinis aiškinimo
būdas tam tikru atžvilgiu gali būti apimamas sisteminio, įstatymų
leidėjų ketinimo metodas - istorinio ir t. t.
Čia aptarsime dažniausiai taikomus, vadinamuosius tradicinius teisės
aiškinimo būdus: 1) kalbinį; 2) sisteminį; 3) istorinį; ir 4) loginį.
Kalbinis teisės aiškinimas literatūroje dar kartais vadinamas lingvistiniu,
filologiniu. Jis grindžiamas kalbos, kuria norma suformuluota,
mokėjimu, kurį sudaro gebėjimas naudotis tos kalbos morfologinėmis,
sintaksinėmis minčių reiškimo priemonėmis. Šis būdas
svarbus tuo, kad teisės normos yra rašytinės. Interpretatorius turi suvokti
įprastą literatūroje vartojamų žodžių prasmę, vartojamą teisės
aktuose.
Skiriamos tokios kalbinio aiškinimo taisyklės:
1) Kontekstu besiremiantis aiškinimas. Aiškinant žodžius, sakinius,
reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio
ar sakinio prasmę, t. y. į turinį visų teiginių, kurių sistemoje tas terminas
(sakinys) vartojamas.
2) Vientiso aiškinimo taisyklė. Negalima be pagrindo vienodų
žodžių ir posakių, esančių skirtingose vieno teisės akto dalyse, aiškinti
skirtingomis prasmėmis arba skirtingų terminų aiškinti ta pačia
prasme. Apie tai jau rašyta skyriuje apie teisėkūros techniką.
3) Bendrinės kalbos pirmumo prezumpcija. Jeigu yra visiems
mokslams bendra, o ne teisinė sąvoka, tai ji aiškinama ta prasme,
kaip ji suprantama bendrinėje kalboje. Pavyzdžiui, Aukščiausiasis
Teismas 1991 m. sausio 17d. nutarime išaiškino, kad sąvokas garbė,
orumas reikia suprasti taip, kaip jos suprantamos bendrinėje kalboje.
Kartais teisinės sąvokos gali būti suprantamos platesne prasme,
nei jos suprantamos bendrinėje kalboje. Pavyzdžiui, apgaulė teisėje
turi platesnę prasmę nei bendrinėje kalboje: apgaulė čia supran-
92 Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taiky-
mo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 167.
289