Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Dabar tikslesnis teisės skirstymas į materialiąją ir proceso, nes
jis išvengia negriežto interesų dalijimo į viešuosius ir privačius ir
išreiškia teisės šakų abipusės priklausomybės ryšius.
Taigi vertikaliuoju (subordinacijos) požiūriu teisės sistema - tai
teisės normų, sujungtų į teisės institutus, posakius ir šakas, hierarchija,
o horizontaliuoju (koordinacijos) požiūriu - tai teisės šakų tarpusavio
sąveikos organizacija. Šitaip subordinacijos ir koordinacijos
pagrindu teisės normos organizuojamos į vientisą, išsamų teisinio reguliavimo
tinklą, kuris apima visus tuo metu teisinio reguliavimo reikalingus
socialinius santykius. Šis tinklas ir yra teisės normų sistema.
Teisės sistema — tai visuma tarpusavyje susijusių teisės normų
(teisės institutų, posakių šakų), iš vidaus sujungtų tos pačios teisės
sampratos, tų pačių strateginių teisinio reguliavimo tikslų ir metodų.
Pagrindinis teisės sistemos požymis - teisės normų (šakų) įvairovės
vienovė, kuri reiškiasi teisės sampratos ir teisinio reguliavimo
tikslų (saugoti žmogaus teises) bendrumu. Tai suteikia visai teisės
sistemai vertybinį, metodologinį vientisumą, darantį teisės šakų tarpusavio
skirtumus santykinius.
Teisės sistemos sukūrimas kartu yra ir teisinio reguliavimo
tobulinimo prielaida, nes aprėpiant vienu „proto aktu" teisės tikslą ir
jo pasiekimo priemones (teisės normas), įgyjama galimybių įsitikinti,
ar turimos visos teisinės priemones, reikalingos garantuoti įvairius
žmogaus teisių saugos aspektus ir ar jų pakanka pasiekti šį tikslą?
Nacionalinės teisės sistema apima ir normas tų tarptautinių deklaracijų,
konvencijų, sutarčių, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos
Seimas.
TEISĖS NORMŲ SISTEMOS SANTYKIS SU TEISINE SISTEMA
Teisės sistema skiriama nuo teisinės sistemos kaip siauresnė sąvoka
nuo platesnės; pirmoji yra teisės normų ir teisės šakų vidinė organizacija,
antroji - teisės sistemos sujungimas su teisėkūros ir teisės
įgyvendinimo (teisėsaugos) institucijomis bei jų veikla. Todėl teisinė
sistema apima teisę nuo jos idėjinio būvio (doktrinos, teisėkūros
subjektų) iki teisės normų (teisės sistemos) ir jų įgyvendinimo (teisinių
santykių ir teisėsaugos institucijų). Jos struktūrai būdingi trys
lygmenys: 1) ideologinis doktrininis (teisės samprata); 2) norminis
(teisės sistema); ir 3) organizacinis institucinis (valstybės institucijų
sistema, kurianti ir įgyvendinanti teisę).
275