Teises Teorija - Skynet

BENDROJI DALIS
6) Niekas negali atsikalbėti įstatymo nežinojimu,
arba: „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės."
(Konstitucijos 7 str. 3 d.) Jis remiasi supozicija: jeigu įstatymas
paskelbtas, tai piliečiai privalo su juo susipažinti ir pagal
jį elgtis.
7) Nemo contra factum proprium venire potest (niekas negali
ginčyti padarinių veiksmo, kurį atliko pats savo naudai).
Tai įpareigojimas vykdyti pareigas, kurių būtinybę sukūrė naudojimasis
savo teisėmis.
8) Ex injura non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė).
Šis principas gali būti formuluojamas ir kitaip: niekas negali
pelnytis iš neteisėtų savo veiksmų. Tai reiškia, kad ta teisė,
kuria asmuo naudojasi nevykdydamas pareigų, nėra teisė.
Bendruosius teisės principus sukonkretina, papildo tarpšakiniai,
šakiniai ir teisės institutų principai. Per santykį su teisių ir pareigų
vienove jie įgauna kitokius pavadinimus.
4.2.2 TEISĖS PRINCIPAI, KONKRETINANTYS
TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĘ TARPŠAKINIU LYGMENIU
Tai principai, būdingi kelioms teisės šakoms. Pavyzdžiui, teisės principas:
teisingumą vykdo tik teismas, galioja baudžiamojo proceso,
civilinio proceso, administracinio proceso normoms. Jis teigia, kad
valstybėje niekas negali vykdyti teisingumo (spręsti civilinių, administracinių,
baudžiamųjų bylų), tik teismas. Principas pacta conventa
servavimus est, arba pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis),
yra bendras civilinei ir tarptautinei teisei.
Tarpšakiniams principams priklauso grupė principų, kuriais nustatoma
tiesa teisminiuose ginčuose ir garantuojamas teisminio nagrinėjimo
objektyvumas tiek civilinėse, tiek administracinėse, tiek baudžiamosiose
bylose:
1) Nemo est iudex in sua causa (niekas negali būti teisėjas savo
paties byloje).
2) Audiatur et altera pars.
3) Onus probandi (įrodinėjimo našta (pareiga): įrodinėti privalo
tas, kuris teigia, o ne kuris neigia).
129