Teises Teorija - Skynet

VII SKYRIUS
TEISĖS VEIKSMINGUMAS
1. TEISINĖ KULTŪRA IR JOS SANTYKIS
SU TEISINE SĄMONE
Teisinės kultūros kategorija įtraukiama į teisinę apyvartą tam, kad
ja remiantis būtų galima įvertinti pavienio asmens ir visos visuomenės
pasiektą gebėjimą gyventi pagal teisės reikalavimus, įsitikinti,
kokiomis žmogaus teisių gynybos ir socialinės santarvės pasiekimo
priemonėmis visuomenė disponuoja ir kiek žmonių tarpusavio santykiai,
politiniai sprendimai yra realiai paveikti teisės, t. y. nutolę
nuo „gamtinių" santykių, grindžiamų jėga ir viešpatavimu. Įvertinti
šį žmonių įdirbį socializuojant tarpusavio santykius teisinės kultūros
sąvoka vartojama todėl, kad kultūra yra forma, kuria apibendrinamai
reiškiasi žmonių pertvarkomoji veikla tiek gamtinės aplinkos,
tiek tarpusavio santykių atžvilgiu. Kaip keičiama gamtinė žmogaus
gyvenimo aplinka, taip „perdirbami" (socializuojami, humanizuojami)
ir žmonių santykiai. Socializuoti šiuos santykius - tai, sakėme,
suteikti jiems teisinių santykių pavidalą, kad jie tiktų vienodai garantuoti
visų visuomenės narių saugą. Todėl kai kalbame apie teisinę
kultūrą, tai pirmiausia mąstome apie visuomenės gebėjimą kurti
veiksmingas žmogaus teisių gynimo priemones ir tos visuomenės norą
bei gebėjimą praktiškai naudotis tomis priemonėmis, socializuoti
jomis savo elgesį.
Todėl teisinė kultūra gali būti suprantama dvejopai - objektiniu
ir subjektiniu požiūriu. Objektiniu požiūriu teisinė kultūra — tai visuma
žmogaus sukurtų teisinių priemonių ir procedūrų skirtų norminti,
socializuoti savo elgesį. Į jos apimtį tada patenka visa teisinė
sistema: teisinės idėjos (doktrina), teisėkūros procedūros, teisės normos,
teisinė santykių apdorojimo technika, teisės sistema, teisiniai
santykiai, taip pat valstybė su savo teisėkūros ir teisėsaugos institucijomis
bei jų funkcijomis, ir patenka tik todėl, kad tai yra žmonių
367