Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
Aprašomosios, arba aiškinamosios, dispozicijos ne tik nustato elgesio
taisykles, bet dar ir paaiškina jas, nurodo esminius jų požymius.
Jos vartojamos tais atvejais, kai vien elgesio taisyklės formuluotė tiksliai,
aiškiai neaprašo teisių ir pareigų turinio. Pavyzdžiui: „Prievolės
turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar
sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus
reikalavimus." (CK 176str. l d.) Žodžiai pareigų privalu vykdyti
pagal paprastai reiškiamus nurodymus paaiškina, aprašo, ką reiškia
teiginys „pareigos turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu".
Nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis
ir aprašomosiomis dispozicijomis. Jos nurodo (formuluoja) tik
bendrą elgesio taisyklę, o norintįjį tiksliau sužinoti, kokios šioje taisyklėje
nustatomos teises ar pareigas, nukreipia į kitą to paties teisės
normų akto straipsnį arba į kitą to paties straipsnio dalį, kurioje
ta taisyklė aiškiai ir išsamiai suformuluota. Pavyzdžiui: „Kvotą baudžiamosiose
bylose daro pareigūnai, šio kodekso 134 straipsnyje išvardytų
kvotos organų įgalioti tam reikalui." (BPK 49 str.) Ji sako,
kad teisių ir pareigų subjekto reikia ieškoti kitame to paties Baudžiamojo
proceso kodekso straipsnyje.
Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio
dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai
neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės
normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo
siūlo ieškoti kito teisės akto normų dispozicijose. Pavyzdžiui:
„Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų
turtą reguliuoja Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai."
(CK 131 str.) Arba: Pirmasis Lietuvos Statutas (1529) nustatė, kad
nesant tame Statute normos, kuria remiantis būtų galima spręsti konkrečią
bylą, teismas turi vadovautis papročių teise, savo teisine sąžine
(VI sk. 26 str.), t. y. už Statuto ribų egzistuojančia elgesio taisykle.
Nukreipiamųjų ir blanketinių dispozicijų skirtumas yra tas, kad
nukreipiamosios dispozicijos atveju trūkstamų žinių apie teises ir pareigas
santykio dalyviai įpareigojami ieškoti kituose to paties norminio
teisės akto straipsniuose ar jų dalyse, o blanketinės dispozicijos
atveju — kito teisės akto normų dispozicijose.
Nukreipiamosios ir blanketinės gali būti ne tik dispozicijos, bet
ir hipotezės. Blanketinės hipotezės dažniausiai sutinkamos baudžiamosios
teisės normose. "Pareigūno pažeidimas saugumo technikos
217