Teises Teorija - Skynet

II SKYRIUS
TEISĖS SAMPRATŲ ĮVAIROVĖ
Toliau gilinantis į teisės esmę, ją konkretinant, kartu reikia susipažinti
su istorijoje buvusiomis ir esamomis teorijomis, kurios aiškina,
iš kur ir kaip atsiranda, funkcionuoja ir įsiprasmina teisė. Tų
teorijų įvairovė rodo, kad požiūris į teisės esmę yra sudėtingas ir
nevienareikšmis. Įvairios teisės sampratos, pasak R. Z. Lifšico, sutampa
tik vienu požymiu - idėja, kad teisė yra visuomeninio gyvenimo
tvarka. Toliau prasideda skirtumai.
Visas teisės istorijoje buvusias teisės sampratas minėtas R. Z. Lifšicas
skirsto pagal turinį ir formą. Šis skirstymas nėra griežtas. Jeigu
teisės turiniu laikysime joje įkūnytą socialinį interesą, tai prievarta
ir kompromisas, kuriuos R. Z. Lifšicas priskiria teisės turiniui,
faktiškai bus požymiai, apibūdinantys ne teisės turinį, o jos formą.
Tai priemones, kuriomis socialinis interesas paverčiamas teisės normomis.
Kad teisės turinį sudaro socialiniai žmonių interesai, visi autoriai
iš esmės sutaria. Nuomonės ima skirtis tik aiškinant, kokiu
būdu šis interesas yra materializuojamas į socialinę tvarką, kieno
naudai ir prieš ką ta tvarka nukreipta.
1. TEISĖS SAMPRATŲ DIFERENCIACIJA PAGAL TEISĖS
KILDINIMĄ IŠ JĖGOS PERSVARA GARANTUOTO INTERESO
Prie teisės teorijų, teigiančių, kad teisės šaltinis (turinys) yra ne apskritai
žmonių, o tik fiziškai, ekonomiškai ar politiškai stipriųjų interesai,
priskirtinos:
1) L. Gumplovičiaus prievartos teorija;
2) klasinės teisės (marksistinė) teorija;
3) R. von Iheringo „interesų jurisprudencija".
63