Teises Teorija - Skynet

SPECIALIOJI DALIS
ra. Čia suponuojama, kad toks įstatymas yra, o jeigu nėra, tai jis
turi būti operatyviai sukurtas. Tuo tarpu Baudžiamasis kodeksas, sakydamas,
kad už nusikaltimą galima bausti tik kai tokį baudžiamumą
nustato baudžiamasis įstatymas, sustabdo kai kurių Konstitucijos
straipsnių taikymą tais atvejais, kai nėra baudžiamosios teisės
normos. Vadinasi, išeitų, kad tokiu atveju BK 7 straipsnis, sustabdydamas
tam tikro Konstitucijos straipsnio taikymą, ne tik prilygina
baudžiamąjį įstatymą Konstitucijai, bet ir iškelia jį aukščiau už Konstituciją:
atsisako bausti už veikas, už kurias ši įpareigoja bausti.
Draudimo spragų nėra, yra tik baudimo spragos. Bet kol tos spragos
bus užpildomos tik įstatymų leidėjo kūryba, tol jos visada egzistuos
ir bus laiko tarpai, kai įstatymo nebuvimas suspenduos Konstituciją,
gins teisės pažeidėjų interesus. Tokio neteisėto suspendavimo
galima išvengti tik pripažinus teismui teisėkūros ad hoc teisę.
Tokią teisę legalizuoja ir jos reikalauja Konstitucija, nustatydama
draudimus, neturinčius spragų. O tokie draudimai reikalauja ir atitinkamų
(„neskylėtų") baudimų, kuriuos gali garantuoti tik statutinės
ir precedentų teisės sąveika.
Nuostata drausti įstatymo ar teisės analogijos taikymą baudžiamojoje
teisėje ir administracinėje teisėje grindžiama būtinybe apsaugoti
asmens teises nuo valdžios ir teismų savivalės. Sovietų Sąjungoje
analogija irgi buvo draudžiama baudžiamojoje ir administracinėje
teisėje, bet ar tai sutrukdė valstybinei valdžiai piktnaudžiauti
baudžiamąja ir administracine teise, taip pat panaudoti pačius teismus
terorizuoti savo šalies piliečius? Ne analogijos leidimas ar jos
draudimas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje yra žmogaus teisių
garantas, o pati demokratinė santvarka, kurioje teisės viršenybė
- ne formalus lozungas, o viešo gyvenimo būdas ir kartu sukurtas
mechanizmas, užkertantis kelią tokiam piktnaudžiavimui.
Įstatymų leidėjas deleguoja teismui teisėkūros ad hoc teisę, pasilikdamas
teisę bet kada išleisti atitinkamą įstatymą prireikus pakeisti
teismo sukurtą teisės normą ad hoc. Tai garantas, kad teismų
teisėkūros ad hoc teise nebus piktnaudžiaujama ir siekis ja padidinti
žmogaus teisių saugą nepavirs tos saugos mažinimu.
Skyriuje apie teisminį precedentą, sakyta, kad įstatymas gali panaikinti
teismo sukurtą teisės normą. Bet jeigu teismui sukūrus normą
ad hoc net ir contra legem įstatymų leidėjas tyli, tai jis pripažįsta,
kad, spręsdamas šią bylą, pats būtų sukūręs lygiai tokią pačią
315