Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
4) įrodinėjimo išsamumo principas (testis unus - testis nullus:
vienas liudytojas - ne liudytojas).
Šis principas neturi universalumo. Tam tikrais atvejais ir vienas
liudytojas gali būti liudytojas. Konkrečioje byloje teisėjas
sprendžia, ar vieno liudytojo parodymai gali būti pakankami įrodyti
konkretaus asmens kaltę, nustatyti objektyviąją tiesą.
5) Neigiami teiginiai neįrodo.
6) Dubia judicis de malitia alterius semper sunt in meliorem
partem interpretanda (kai esti abejonių dėl kaltės, tai abejonė aiškinama
gerojon pusėn).
Šio principo formuluotė priskiriama Tomui Akviniečiui, XIII a.
7) Fraus omnia corruptio (apgaulė sunaikina visus teisinius padarinius),
nes paneigia teisių ir pareigų vienovę ir todėl negali sukurti
legalių teisinių padarinių.
Šie principai turi didelę reikšmę taikant įstatymus ir ypač plėtojant
precedentų teisę. Mūsų teisės sistemoje teisės principais, ypač
išvedamais iš teisės normų, menkai naudojamasi dėl vyraujančios
normatyvistinės teisės sampratos ir statutinės teisės absoliutinimo.
8) Individualios atsakomybės principas: Niekas neturi kentėti
už kitą, tik pats už save.
(Lietuvos Statutas, 1529, I, 7 art. II Lietuvos Statutas (1566),
I, 14 art.; III Lietuvos Statutas (1588) I, 18 art.)
Didelę dalį šių teisės principų suformulavo VI a. Bizantijos imperatorius
Justinianas veikale „Digestai" 56
.
4.2.3 TEISĖS PRINCIPAI, KONKRETINANTYS
TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĘ TEISĖS ŠAKOS LYGMENIU
Tai principai, kurie konkretina teisių ir pareigų vienovę kurios nors
vienos teisės šakos sąvokomis (baudžiamosios, civilinės, darbo, šeimos
ar kitos). Pavyzdžiui, civilinės teisės principai:
56
1) Padarytą materialiąją žalą būtina atlyginti.
2) ,,Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų negalioja. "
(Lietuvos Respublikos CK 47 str.)
. . , 1984. C. 106, 361, 365.
130