Teises Teorija - Skynet

TEISĖS TEORIJA
Neseniai krašte išleisto kurios nors teisės šakos kodekso straipsnių
prasmė aiški iš paties kodekso, nes visi straipsniai sukurti vienu
laiku, vienodomis sąlygomis, viena kalba ir atitinkamai tarpusavyje
suderinti. Kitaip yra tais atvejai, kai galioja įstatymų kodeksai,
sudaryti iš įstatymų, priimtų skirtingu laiku, įvairiose valstybėse,
įvairiomis kalbomis (tokia padėtis buvo Antrojoje Lietuvos
Respublikoje). Panaši padėtis susiklostė ir Trečiojoje Lietuvos Respublikoje,
kai kurie sovietiniai įstatymai buvo palikti galioti ir atkūrus
Nepriklausomybę, todėl jų prasmė gali būti suprantama tik
žinant aplinkybes, kuriomis jie buvo priimti, ir tikslus, kurių jais
siekta. Kad suprastume tokius įstatymus vienareikšmiškai, turime
kreiptis į jais nustatomo teisinio reguliavimo istoriją: išsiaiškinti,
kokiu tikslu jie buvo priimti, kokią teisinių santykių būseną jais
norėta sukurti. Pasak vokiečių teisininko Zitelmanno, kiekvienas
įstatymas yra istoriškai nulemtas praeities ir todėl gali būti teisingai
suprastas tik istorijai tarpininkaujant.
4.4.3 KRITIKOS METODAS
Tai būdas vertinti, kaip teisė (teisinis reguliavimas) tenkina tam
tikro meto žmogaus teisių saugos poreikius, nes „istorija - tai savo
tikslų siekiančio žmogaus veikla" (K. Marksas). Galiojanti teisė,
atsilikdama nuo ekonominio gyvenimo poreikių, idėjų, kurias
puoselėja tam tikro laiko žmonės, nebepajėgdama patikimai garantuoti
žmogaus teisių saugos, susilaukia nepasitenkinimo ir kritikos.
Tokia teisė ima varžyti žmonių laisvę labiau, nei reikalauja kitų
žmonių teisių apsaugos ar bendrosios kultūros pažangos poreikiai.
Tai suvokiama kaip galiojančios teisės netobulumas, atsilikimas nuo
gyvenimo. Siekiant įveikti šį teisinio reguliavimo ribotumą, kuriama
naujos pageidautinos teisės vizija (ideologija), siūlomi naujų
įstatymų projektai, naujos teisinės institucijos ir jų kompetencija
įgyvendinti tą viziją. Šis procesas ir yra konstruktyvios kritikos metodas.
Jis susideda iš trijų stadijų (dalių): 1) galiojančios teisės kritikos
ir neigimo; 2) teisės idealizavimo (geidžiamos teisės vizijos
kūrimo - konstruktyvios kritikos); ir 3) siūlymo priemonių ir būdų,
kaip geidžiamos teisės viziją paversti galiojančia teise ir praktiniu
žmonių elgesiu.
38